Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento teigimu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo darbą pirmininkaujant ESBO atliko sąžiningai, o svarbiausius susitikimo Vilniuje rezultatus užblokavo Rusija ir Baltarusija.
„Mano manymu, susitikimo rezultatai nėra tokie, kokių buvo galima tikėtis. Bent jau pagal Lietuvos prioritetus ir siūlymus matyti, kad tik trečdalis pasiūlytų sprendimų yra priimta ir tikrai ne patys svarbiausi. Tai, kad Rusija ir Baltarusija blokavo sprendimus, kurie buvo skirti plėsti ir ginti žurnalistų teises, laisves kibernetinėje erdvėje, nėra nieko nuostabaus, nes kaip tik tos valstybės bene labiausiai ir priešinasi bet kokioms galimybėms skelbti informaciją, nekontroliuojamą politinio režimo“, – BNS ketvirtadienį sakė T.Janeliūnas.
Įtakos sprendimų priėmimui, jo teigimu, turėjo ir tai, kad Rusijoje vyksta nepatenkintų rinkimų rezultatais demonstracijos, o internetinėje erdvėje „yra skelbiami įvairūs pasipiktinimai“. Šiame kontekste, pasak eksperto, Rusija nėra linkusi pritarti tokiems ESBO sprendimams.
Tačiau T.Janeliūnas nesureikšmino kritiško Jungtinių Valstijų valstybės sekretorės Hillary Clinton pasisakymo apie rinkimus Rusijoje, kuris, jo nuomone, nebuvo labai kategoriškas.
„Ji pasakė tai, kas daugiau ar mažiau ir taip buvo visiems akivaizdu – kad rinkimai Rusijoje nėra visiškai sąžiningi ar skaidrūs. Šita jos užuomina nebuvo labai netikėta“, – sakė politologas.
2012 metais pirmininkavimą ESBO iš Lietuvos perims Airija.
Tuo tarpu ESBO reakciją į rinkimus Rusijoje jis pavadino santūria ir svarstė, jog taip galbūt buvo stengiamasi Maskvą erzinti kuo mažiau.
„Tačiau tai neužkirto kelio Rusijos sprendimams blokuoti didelę dalį visos ESBO sprendimų. Šiuo atveju Lietuvos kaltinti negalima. Lietuvos kaltė čia yra pati mažiausia, nes, manau, kad Lietuvos diplomatai tikrai dėjo visas pastangas, kad kiek įmanoma daugiau kompromisų būtų pasiekta“, – teigė T.Janeliūnas.
„Šiuo atveju situacija nėra nei nauja, nei kažkuo ypatinga. ESBO veiksnumas ilgą laiką apskritai yra ribojamas dėl to, kad šioje organizacijoje telpa daugybė šalių su labai skirtingais interesais. O tokios šalys kaip Rusija ar Baltarusija apskritai naudojasi galimybėmis blokuoti tam tikrus sprendimus, nes realiai tik tokiose organizacijose pasireiškia tokių šalių kaip Rusija ar Baltarusija galia stabdyti. Juolab kad ESBO viską turi priimti bendro sutarimo keliu“, – kalbėjo TSPMI atstovas.
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija, kuri skundėsi, kad susitikime Vilniuje nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus dėl saugumo aplinkos, ilgą laiką bando paversti ESBO konkurente NATO.
„Tai, kad ESBO turi politinę-karinę pusę, neva stiprinančią bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija ir bendrą saugumą Europos erdvėje, leidžia Rusijai tai naudoti kaip pretekstą bandant į ESBO pusę permesti vadinamąją kietojo saugumo dimensiją. O realiai tai yra tik pastangos silpninti tokias organizacijas kaip NATO ir bandyti primesti vadinamosios vieningos Europos saugumo erdvės koncepciją“, – kalbėjo jis.
Tačiau politologas pažymėjo, kad tokia organizacija kaip ESBO „negali būti pakankamai efektyvi, galinti spręsti ir prisiimti atsakomybę už saugumo užtikrinimą Europos mastu“.
T.Janeliūnas reziumavo, kad pirmininkavimas ESBO pirmiausia buvo svarbus pačiai Lietuvai ir pridūrė, jog „galima užjausti diplomatus, kurie norėjo, kad rezultatai būtų kuo įspūdingesni ir teikė daug pasiūlymų“. Vis dėlto, anot jo, nesklandumų dėl pirmininkavimo neįvyko ir Lietuva nepasirodė iš blogosios pusės.
Dvi dienas trukęs ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas po užsitęsusių diskusijų baigėsi vėlų trečiadienio vakarą.
Europos Sąjunga ir JAV trečiadienį išsakė nusivylimą, kad Vilniuje vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime kai kurios šalys blokavo sprendimus dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės. Diplomatai pripažino, kad sprendimų nepavyko priimti dėl pasipriešinimo iš Rusijos pusės, kuri ESBO susitikime sulaukė vakariečių priekaištų dėl pažeidimų per parlamento rinkimus.
Savo ruožtu Rusijos delegacija reiškė susirūpinimą dėl „ignoruotų“ pasiūlymų didinti ESBO kaip organizacijos efektyvumą ir kurti „saugumo bendriją“.
2012 metais pirmininkavimą ESBO iš Lietuvos perims Airija.
