„Tendencija ne tai, kad konservatoriai iškilo, bet labai ryški tendencija, kad jau kelis mėnesius iš eilės aiškiai krenta valstiečių ir žaliųjų populiarumas. Jeigu lygintume su praėjusio mėnesio rodikliais, net ir konservatorių partijos reitingas truputį krito, bet jis krito mažiau nei valstiečių partijos rodiklis.
Tai rodo labai aiškią tendenciją, kad žmonės jau galbūt pavargo arba pradeda nusivilti valdančiosios daugumos ir valstiečių ir žaliųjų veikla, nes iš karto po rinkimų lūkesčiai buvo labai dideli, palaikymo lygis labai aukštas, gal neadekvačiai aukštas, ir anksčiau ar vėliau jis turėjo mažėti. Ir tas mažėjimas dabar įgavo pagreitį ir jis jau krenta nuo kovo mėnesio.
Čia yra rimtas skambutis valdančiajai partijai, reikėtų kažkokių veiksmų, kurie tą pasitikėjimą jų rinkėjams grąžintų“, – BNS sakė politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.
Jo nuomone, visuomenės nuomonę galėjo paveikti tiek valdžios sprendimai sugriežtinti alkoholio prieinamumą, diskusijos ir ginčai dėl aukštųjų mokyklų ir miškų urėdijų pertvarkos, tačiau žmonių palankumą labiausiai į neigiamą pusę galėjo nusverti sprendimas panaikinti PVM lengvatą šildymui.
„Be abejonės, manau, tie klausimai, kurie daugiausiai sukeldavo diskusijų ir labiausiai buvo matomi viešojoje erdvėje ir kurie sulaukdavo daugiausiai kritikos, jie veikia žmonių nuomonę ir visuomenė reaguoja į tai, kas vyksta. Bet šildymo lengvatos panaikinimas, man regis, buvo vienas jautriausių klausimų, kuris galėjo smogti galbūt žymiai rimčiau nei aukštojo mokslo reformos svarstymai ar tos pačios urėdijos. Skirtingai nuo Miškų įstatymo pataisų, šildymo PVM lengvatos panaikinimas poveikį daro žymiai didesnei grupei žmonių. Kaip tik šiuo klausimu gana grubus priėmimas, nepaisant perspėjimų ir iš kitų partijų, ir iš prezidentės pusės, jis tikrai galėjo, ypač valstiečių ir žaliųjų elektoratui, padaryti savotišką šoką ir greičiausiai prisidėjo prie bendros tendencijos, jog nusivylimas ima augti“, – kalbėjo politologas.
T. Janeliūnas mano, jog konservatoriams pastarosios visuomenės nuotaikos prideda pasitikėjimo, kuris jiems ypač praverstų derybose su „valstiečiais“, jeigu socialdemokratai pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos.
„Manau, kad bent jau pasitikėjimo prasme konservatoriai gauna jo daugiau, ir jeigu būtų tokia situacija, kada reikėtų, tarkime, kalbėtis dėl naujos galimos koalicijos, jeigu socialdemokratai iš tikrųjų nuspręstų pasitraukti iš koalicijos, ir tektų pradėti derybas tarp valstiečių ir konservatorių, tai žinoma, – Seime frakcijų dydis nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, – bet tas moralinis pasitikėjimas konservatoriams galėtų būti svarbus, kalbant apie galbūt ir būsimą koaliciją ir būsimos Vyriausybės programą, ir tai sustiprintų jų argumentus, kodėl reikia daugiau įtraukti konservatorių nuostatų į naują Vyriausybės programą ar panašiai.
Tai šitoks reitingų susikeitimas, manau, gali turėti poveikį konservatoriams, gali sustiprinti lyderių vidines pozicijas, tačiau kol kas tas pranašumas ya labai sąlyginis, nes jeigu žiūrėtume absoliučiais skaičiais, konservatorių reitingai irgi nelabai auga, tai visuomenės paramos didelio šuolio nesimato“, – BNS sakė politologas T.Janeliūnas.
Šeštadienį dienraščio „ Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pagal populiarumą nesmarkiai aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
Liepą už LVŽS balsuotų 12,9 proc. (birželį – 15,7 proc.), už konservatorius – 13,5 proc. (15,5 proc) apklaustųjų.
