Politologo A.Krupavičiaus nuomone, treti kadencijos metai D.Grybauskaitei buvo sunkiausi ir sudėtingiausi visais atžvilgiais, rašo „Lietuvos žinios“.
„Svarbiausioje kuruojamoje srityje – užsienio politikoje – rimtų ir teigiamų permainų nebuvo. Veikiau priešingai. Santykiai su Lenkija patyrė naujų išbandymų, įtampos juose padaugėjo. Ryšiai su kitais kaimynais taip pat buvo gana pasyvūs, jiems trūko dinamikos“, – teigė politologas.
Jis mano, kad likę dveji metai turėtų būti ryškesnės veiklos laikas, ypač jei D.Grybauskaitė svarsto pretenduoti antrai kadencijai.
Pasak jo, Europos arenoje Lietuva daugiausia rėmė pagrindines euro zonos valstybių iniciatyvas, tačiau ir čia ryškesnio savo veido neparodė.
„Vienas rimtesnių laimėjimų užsienio gynybos politikoje – NATO įsipareigojimas užtikrinti efektyvią Baltijos šalių gynybą. Bet, kaip sakoma, viena kregždė dar ne pavasaris“, – sakė A.Krupavičius.
Jo nuomone, vidaus politikoje prezidentė reiškėsi gana aktyviai, tačiau tas aktyvumas vertinamas prieštaringai. Pirmiausia, dėl Garliavos istorijos.
„Santykiai su valdančiąja koalicija taip pat nebuvo rožėmis kloti. Išgyventas FNTT skandalas, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atsistatydinimas, kur prezidentė galėjo būti labiau pralaimėjusiosios nei nugalėtojos pusėje“, – teigė politologas.
Jis mano, kad likę dveji metai turėtų būti ryškesnės veiklos laikas, ypač jei D.Grybauskaitė svarsto pretenduoti antrai kadencijai.
Ekonomisto G.Nausėdos įsitikinimu, ekonominės politikos srityje prezidentė buvo aktyvi. Tai jis vertina teigiamai.
„Galbūt yra buvę kokių nors pareiškimų, kurie buvo labiau nukreipti į rinkėjus, o ne į realių problemų sprendimą. Tačiau bendrai prezidentės veiklą ekonominės politikos srityje vertinčiau teigiamai“, – dienraščiui sakė jis.
Anot G.Nausėdos, prezidentės veikla šioje srityje glaudžiai susijusi su Vyriausybės darbais.
„Esu įsitikinęs, kad Vyriausybė adekvačiai ir iš principo teisingai reagavo į 2008-2009 metų krizę, ėmėsi korekcijų finansinės politikos srityje. Prezidentė šias iniciatyvas rėmė. Glaudus ir sklandus abiejų institucijų darbas garantavo, kad Lietuva šiuo metu gali pasidžiaugti kad ir kukliu ekonomikos augimu“, – pažymėjo ekonomistas.
Žinant D.Grybauskaitės ekonomines nuostatas, G.Nausėdos nuomone, galima tikėtis, kad po Seimo rinkimų ji tramdys naujosios daugumos norą išlaidauti.
„Prezidentė rėmė Vyriausybės pastangas stabilizuoti Lietuvos ekonomiką, tad būtų nelogiška, kad ji pasiduotų galimoms kitokioms nuotaikoms ir norui išlaidauti. Manau, ji visomis įmanomomis priemonėmis stengtųsi užkirsti tam kelią. D.Grybauskaitė yra aktyvi vidaus politikoje, todėl kad ir kokios politinės partijos laimėtų Seimo rinkimus, bus priverstos įsiklausyti į jos nuomonę“, – sakė jis.
