„Labai gerbiu šį sprendimą, nes A.Kubilius yra išgyvenęs daug krizių ir jam galėjo kilti pagunda prasimušti per jas dar kartą. Panašu, kad jo politinis instinktas nėra šis ir tai rodo, kad jis aukšto lygio politikas ir mato, kada ateina laikas trauktis, nes yra laikas pramušti galva sienoje skylę ir yra laikas pasitraukti. Šis laikas yra laikas trauktis“, - 15min.lt sakė politologas.
Yra laikas pramušti galva sienoje skylę ir yra laikas pasitraukti. Šis laikas yra laikas trauktis.
Politologas tvirtino, kad šis sprendimas turėtų būti naudingas ir partijai, nors kurį laiką ji dar susidurs su iššūkiais ieškodama, kuo A.Kubilių pakeisti.
„Pasirinkimas nėra nulinis, bet nėra didelis. Matėme sunkų ir skausmingą kandidato į Vilniaus merus pasirinkimo procesą. Jis rodė, kad, nors lyderių šioje partijoje ir yra, tačiau pasirinkimas ne visuomet būna teisingas. Gal to pavyks išvengti ir partijai pavyks atsinaujinti“, - kalbėjo V.Vobolevičius.
Anot jo, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams šiuo metu būtų naudinga stiprinti ir atnaujinti savo krikdemišką sparną, kuris kurį laiką buvo apleistas ir suprimityvėjęs.
„Iki dabar ta krikdemiška pusė buvo virtusi viešojoje erdvėje tamsuolišku talibanu su antigėjiškais šūkiais, bet be naujos minties. Tikiuosi, kad naujas lyderis sugebės šį sparną įtraukti į racionalią, XXI a. politiką išlaikant krikščioniškas vertybes, bet atsisakant kovingos retorikos ir ieškant kompromisų“, - teigė politologas.
G.Landsbergis - tinkamas, kiti - ne
Jei to nepavyks padaryti, anot V.Vobolevičiaus, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams gresia nebeatskiriamai supanašėti su liberalais ir nukraujuoti kaskart, kai pastarieji tampa populiaresni.
V.Vobolevičius tikina, kad A.Kubiliaus įpėdiniu pasirinktas europarlamentaras Gabrielius Landsbergis yra toks lyderis, kuris sugebėtų suvienyti tradiciją ir senuosius konservatorius, ir šiuolaikiškumą gebėdamas pritraukti naujų veidų.
Niekas kitas neturi pavardės Landsbergis ir tuo pačiu tokio stipraus jaunimo palaikymo.
„Jis tikrai geras kandidatas. Niekas kitas neturi pavardės Landsbergis ir tuo pačiu tokio stipraus jaunimo palaikymo. Tai didelis pliusas. O ar tai vienintelis kandidatas, pamatysime“, - sakė V.Vobolevičius.
Jis pažymėjo, kad, jei bus išrinktas partijos pirmininku gal ne iškart, bet greičiausiai dar iki Seimo rinkimų, G.Landsbergis turėtų atsisakyti Europos Parlamento nario mandato ir grįžti partijai vadovauti į gimtinę.
Blogiau nebus?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ainė Ramonaitė BNS sakė, kad A.Kubilius jau vargiai būtų galėjęs pakelti partijos reitingus ir po vietos valdžios rinkimų TS-LKD aiškiai grėsė likti antrąja dešiniąja politine jėga po Liberalų sąjūdžio. Jos kolega Kęstutis Girnius savo ruožtu teigė, kad nors A.Kubilius nebuvo populiarus tarp gyventojų, jis sugebėjo išlaikyti vieningą partiją.
„Šiuo atveju situacija gal tokia, kad galima eiti šiek tiek ir va bank ir žiūrėti, kas bus, nes blogiau nebus, ko gero, šitoje situacijoje. Ir jeigu jis jau siūlo kaip įpėdinį G.Landsbergį, matyt, partijos viduj yra tam tikros susidėliojusios stovyklos. Tikriausiai G.Landsbergis tam tikra prasme yra kompromisinė figūra, nes ir A.Kubiliaus stovyklai jis tinka, ir, aišku, pats Vytautas Landsbergis negalėtų jo nepalaikyti“, - svarstė A.Ramonaitė.
Šiuo atveju situacija gal tokia, kad galima eiti šiek tiek ir va bank ir žiūrėti, kas bus, nes blogiau nebus, ko gero, šitoje situacijoje.
Visgi ji pažymėjo, kad vien tik jaunystės, išvaizdos ir pavardės neužtektų konkuruojant su liberalais.
„Svarbu neužlipti ant to paties grėblio, nes, pavyzdžiui, tokio paties jauno Mykolo Majausko išmetimas į kovą su Remigijumi Šimašiumi visiškai nepasiteisino“, - sakė A.Ramonaitė.
Partija gali skilti?
VU TSPMI docentas K.Girnius teigė, kad A.Kubiliaus pasitraukimas ir siūlymas paremti G.Landsbergį greičiausiai atspindi jo nuogąstavimą, kad partijos vadove gali tapti krikščionių demokratų sparnui atstovaujanti Irena Degutienė, o tai galiausiai gali suskaldyti partiją.
„Parama G.Landsbergiui beveik užtikrina, kad ir partijos patriarchas (Vytautas Landsbergis) palaikys tą sprendimą ir turbūt tą savo vaikaitį irgi parems. Aišku, viskas būtų labai įdomu, jei G.Landsbergis susiprastų, kad jis nesubrendęs tokiam darbui, atsisakytų tokios garbės. Tuomet neaišku, kas būtų partijoje“, - sakė K.Girnius.
Jis sutiko, kad A.Kubilius, kaip politikas, nebuvo populiarus tarp žmonių, tačiau jis turėjo tvirtą pačių konservatorių palaikymą, kurį vargu ar įgis jo palaikomas politikos naujokas.
„Jei jį pakeistų G.Landsbergis, aš abejoju, ar tai sustiprintų partiją, nes daugelis manytų, kad žmogus yra išrinktas daugiau dėl senelio nuopelnų, nei dėl savų. Nemanau, kad I.Degutienė vadovautų partijai - ji jau vyresnio amžiaus, pastaruosius dvejus metus iš aktyvios politikos beveik pasitraukusi. Kitų kandidatų beveik nėra: Mantas Adomėnas nelabai mėgstamas, Rasa Juknevičienė pernelyg susijusi su A.Kubiliumi. Manau, kad A.Kubiliaus sprendimas truputį per staigus ir, sakyčiau, kiek neapgalvotas“, - sakė K.Girnius.
Tuo tarpu kiti minimi pretendentai į konservatorių pirmininkus Seimo nariai Irena Degutienė ir Mantas Adomėnas, pasak V.Vobolevičiaus, didelių šansų laimėti lyderio rinkimus turi nedaug.
I.Degutienės laikas, pasak V.Vobolevičiaus, jau praėjęs ir vargu, ar ji dabar patiktų jaunimui, o M.Adomėnui tiesiog trūksta gebėjimo vienyti kolegas ir charizmos.
„Nemanau, kad jis imponuotų partijos viduje ir tuo labiau visuomenėje. Jis išsilavinęs, eruditas, bet labiau vienišas vilkas politikoje nei vienytojas“, - sakė politologas.
A.Kubilius konservatorių partijai vadovavo nuo 2003 metų. 1999-2000 ir 2008-2012 metais jis buvo ministras pirmininkas.
