15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
2019 08 24

Politologė įvertino valdančiųjų darbą: norime pašalpų ar pažangos valstybės?

„Laisvės pikniko“ diskusijos „Valstybė 2020: naujos partijos, chaosas valdžioje, nauja koalicija“ dalyviai sutarė, kad švietimas lieka sritis, kurioje itin reikia pasitempti. Politologė kritikavo valdančiųjų pažadus didinti išmokas, o ne spręsti esmines socialines problemas. „Norime turėti pašalpų valstybę ar pažangos valstybę?“, – klausė ji.
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Paprašyta įvertinti, ar valdantiesiems pavyko sumažinti, kaip žadėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, atotrūkį tarp elito ir paprastų žmonių, politologė Rima Urbonaitė tikino, kad „negalima sakyti, jog buvo visiška stagnacija, tačiau yra nerimą keliančių momentų“. Viena labiausiai problematiškų sričių – švietimas.

R.Urbonaitės teigimu, sunku tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi Lietuvos žmonės, tačiau nusivylimas valdančiaisiais jaučiamas sumažėjusiuose Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LŽVS) reitinguose.

R.Urbonaitė: „Rinkėjų nusivylimas gavus tokį pasitikėjimo kreditą yra užprogramuotas.“

„Rinkėjų nusivylimas gavus tokį pasitikėjimo kreditą yra užprogramuotas“, – sakė politologė. 2016-ųjų Seimo rinkimuose LŽVS gavo 21,53 proc. balsų.

Pasak R.Urbonaitės, greičiausiai niekas negalėjo nuspėti, kad praėjus trims metams po rinkimų, Seimo pirmininkas V.Pranckietis bus verčiamas iš posto. Vis dėlto, politologės teigimu, „jo tariamoji stiprybė yra silpnybės išraiška“.

LŽVS atstovas, Seimo narys Arvydas Nekrošius sakė ir pats tikėjęsis didesnio progreso.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Nekrošius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Nekrošius

„Mano paties lūkesčiai buvo dideli, norėjau padaryti greičiau, kokybiškiau. Tačiau kai susiduri su dideliu mechanizmu, kuris yra ministerijos, savivaldybės, natūralu, kad klimpsti“, – kalbėjo A.Nekrošius.

Seimo narys sutiko, kad švietimas yra sritis, kurioje reikėtų „gerokai pasitempti“.

„Natūralu, kad ministrų kaita prie to neprisidėjo. Ten dar reikėtų nemažai padaryti. Kita vertus, švietimo sistemoje labai daug kas priklauso ne tik nuo centrinės valdžios, bet ir savivaldybių“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie regionų mokyklas, kurias siūloma uždaryti dėl pernelyg mažo mokinių skaičiaus, A.Nekrošius sakė, kad „mokykla arti namų – gerai, bet ne visada ją galima išlaikyti“. Pasak jo, dalis regiono mokyklų tinko veikia neefektyviai.

Šiemet įkurtos Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikino, kad švietimo srityje techniniai klausimai, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai, yra labai svarbūs. Tačiau būtina atsižvelgti ir į nebeaktualias kai kurių mokomųjų dalykų programas bei mokinių savijautą.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Ar mes galime išugdyti visavertę, savimi pasitikinčią asmenybę, jei iš jos mokykloje yra tyčiojamasi?“, – retoriškai klausė A.Armonaitė.

I.Šiaulienė: valdantieji paslydo

Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė teigė, kad pakartotinės koalicijos galėjo ir nebūti, jei opozicijos partijos būtų tvirtai pareiškusios norą formuoti daugumą.

Pasak I.Šiaulienės, opozicija turi būti susidariusi savo neformalią vyriausybę, opozicinę programą, ir kai „valdančioji dauguma slidinėja“, opozicija turi būti pasiruošusi.

„Tiek beliko iki naujų Seimo rinkimų, akivaizdaus pasiruošimo perimti valdžią, kas buvo prieš du metus, šitokio bandymo šiuo kartu nebuvo.

Maždaug „taip, mes turime pretenzijų“, žinoma, yra paslydimų, kaip buvo čia pastebėta, ir dar kartą paslydome betvirtindami šitą programą neapsižiūrėję, bet tokio noro perimti valdymą, vardan tos Lietuvos, iš esančios koalicijos, performuotos, attnaujintos koalicijos, deja, nebuvo“, – kalbėjo I.Šiaulienė.

Ji tikino, kad niekas nebesiginčija, jog reikia kurti gerovės valstybę, tačiau išsiskirs vizijos, kaip tai pasiekti.

Pasak I.Šiaulienės, buvo galima stebėti „tokį atsiradusį konkursėlį dėl vaiko pinigų“. Tačiau, pasak Seimo narės, vaiko pinigai yra svarbūs visoms šeimoms, ypač nepilnoms, jie galėtų prisidėti prie demografinio klausimo sprendimo.

„Keldami šitą klausimą mes taip pat įregistravome valstybės remiamų pajamų didinimą – penkerius metus kasmet didinti po 10 proc., kad valstybės remiamos pajamos, kurios šiandien siekia 122 eurus, jos pasiektų 345 eurų minimalaus vartojimo lygį“, – „Laisvės pikniko“ diskusijoje kalbėjo Seimo narė.

Pasak jos valstybės remiamos pajamos – kompleksiškesnis ėjimas į gerovės valstybę ir skurdo mažinimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė Nielsen atvyko į Prezidentūrą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė Nielsen atvyko į Prezidentūrą

Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio (LRLS) pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, kad I.Šiaulienė pripažino valdančiųjų paslydimus, nes esą to nebuvo galima girdėti nei iš LVSŽ pirmininko Ramūno Karbauskio, nei premjero Sauliaus Skvernelio.

„Kalbant apie priekaištus opozicijai, natūralu, kad balsai, kuriuos mes turime, o aritmetika vis tik yra svarbus dalykas politikoje, yra nepakankami, jog formuotumėme efektyviai veikiančią mažumos vyriausybę“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Ji tikino, kad opozicija jau kalbėjo ir yra pasiryžusi daugiau kalbėti apie išankstinius rinkimus. „Toks sprendimas yra absoliučiai priimtinas daugelyje valstybių, kai susidaro krizinė situacija, arba kai valdantieji nebenori ar nebegali, o opozicija dar nebegali, nes trūksta balsų“, – sakė LRLS pirmininkė.

„Pašalpų ar pažangos valstybė?“

R.Urbonaitė teigė, kad vietoj išmokų didinimo reikėtų spręsti esmines problemas.

„Aš tikrai apsidžiaugsiu, kai pagaliau politikai baigs kalbėti apie pašalpų didinimą. Iš kur tų pašalpų poreikis atsiranda? <...> Kitaip tariant, politikai nesupranta, kad jei mes nespręsime tų pamatinių problemų, švietimo problemų, neįgalinsime žmonių užsidirbti, tai apie tą pašalpų didinimą bus nuolat kalbama ir kalbama“, – teigė politologė.

R.Urbonaitė tikino, kad chaosas valdžioje – normali būsena, tačiau Lietuvoje problema ta, jog „chaoso yra daugiau ne valdžioje, o dėl valdžios“.

Mykolo Romerio universiteto nuotr. /Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė
Mykolo Romerio universiteto nuotr. /Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė

Esą puikus tokio chaoso pavyzdys – derybos dėl naujos koalicijos, kai buvo patvirtinta nauja programa, bet postais pasidalyta iš naujo.

„Jei mes neatsisakysime šitų principų, jei prieš rinkimus toliau bus (kalbama) „mes jums daugiau įdėsime pinigų, pakelsime ten ir ten“, neneigiant skurdo problemos, neneigiant socialinės atskirties, bet nesuprantant, kur yra genezė, iš kur tos problemos atsiranda, tai mes galėsime apie tai diskutuoti kasmet. <....> Klausimas: ar mes norime turėti pašalpų valstybę ar pažangos valstybę?“, – retoriškai klausė politologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais