R.Urbonaitės teigimu, valdančiųjų ir prezidentės konfliktas dabar yra parankus valdantiesiems, nes nukreipia dėmesį nuo paties R.Karbauskio problemų. Anot jos, tikėtina, kad susipriešinimas išliks iki pat D.Grybauskaitės kadencijos pabaigos 2019 m. vasarą. Vis dėlto kalbėdama su 15min R.Urbonaitė teigė abejojanti, ar konfliktas dar labiau pagilės, nebent paaiškės naujų aplinkybių.
S.Skvernelio laikymasis nuošalyje jam naudingas
Vertindama trečiadienį įvykusį R.Karbauskio ir D.Grybauskaitės apsižodžiavimą, R.Urbonaitė pirmiausia siūlė neskubėti vadovautis emocijomis ir ieškoti, kuri pusė teisi. Jos teigimu, tai padaryti beveik neįmanoma, nes visuomenei prieinama ne visa svarbi informacija ir labai lengva nueiti klystkeliais.
Politologė pirmiausia ragino kreipti dėmesį į kontekstą. Pavyzdžiui, R.Urbonaitei įstrigo, kad R.Karbauskis kalbėjo emocingai, bet nesiūlė konkrečių sprendimų, kad politinė sistema taptų mažiau pažeidžiama.
„Vietoje to R.Karbauskis bando formuoti nuomonę, kad arba „valstiečiai“ yra valdžioje ir nėra korupcijos, arba, jei „valstiečiai“ bus ne valdžioje, tikėtina, korupcija sugrįš.
Ramūnas Karbauskis bando formuoti nuomonę, kad arba „valstiečiai“ yra valdžioje ir nėra korupcijos, arba, jei „valstiečiai“ bus ne valdžioje, tikėtina, korupcija sugrįš.
Kitaip tariant, valstiečiai yra korupcijos nebuvimo valdžioje sąlyga“, – sako R.Urbonaitė.
Jos teigimu, taip R.Karbauskis bando išlošti populiarumo taškų, ką padaryti jam nesunku, nes LVŽS išties ilgai nebuvo Seime ir valdžioje.
Taip pat R.Urbonaitė pažymėjo, kad R.Karbauskis savo pasisakymais akivaizdžiai globoja koalicijos partnerius „socialdarbiečius“: teigia, kad buvęs premjeras, dabartinis LSDDP lyderis Gediminas Kirkilas turėjo susitikinėti su verslininkais, taigi ir „MG Baltic“ vadovu Dariumi Mockumi.
Jos teigimu, tikėtina, kad jei panašioje situacijoje būtų atsidūręs opozicijos politikas, tonas būtų kitoks.
Konkrečiai išsakytas R.Karbauskio pažadas neiti pas prezidentę iki jos kadencijos pabaigos, pasak R.Urbonaitės, taip pat yra savotiškas žaidimas, bandymas įgyti rinkėjų simpatiją.
„Jis rodo: „Štai, man prezidentės toks elgesys nepriimtinas ir aš jai tokį mostą darau, nes galiu.“ Tai yra labiau žaidimų elementai, kurie gali būti efektyvūs, nes yra dramatiški, emocionalūs. Tai pasigauna žiniasklaida, tai mato rinkėjas. Transliuojama žinia – Ramūnas Karbauskis gali pasipriešinti prezidentei, yra žmogus, kuriam nėra autoritetų, kuris kovoja už skaidrią, moralią politiką“, – sako R.Urbonaitė.
Jos teigimu, tokia LVŽS lyderio pozicija kai kuriems rinkėjams imponuos. Tai gali atnešti populiarumo taškų bei paskatinti pamiršti su pačiu R.Karbauskiu siejamas nemalonias istorijas.
Politologė priminė, kad premjeras Saulius Skvernelis, dar būdamas vidaus reikalų ministru, taip pat išpopuliarėjo po apsižodžiavimo su prezidente ir tuometine Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, kai parodė, kad gali nesivadovauti nurodymais, jiems prieštarauti.
R.Urbonaitė siūlė atkreipti dėmesį ir į dabartinę S.Skvernelio poziciją. Pasak jos, nors premjeras jau ne kartą yra demonstravęs gana negatyvų požiūrį į prezidentę, šioje situacijoje jis laikosi nuošalyje, nėra aktyvus konflikto dalyvis, netgi šiek tiek švelnina situaciją. Tuo tarpu konfliktą eskaluoja būtent R.Karbauskis.
Pasak politologės, viena vertus, R.Karbauskis gali sau leisti daugiau, nes neužima vieno aukščiausių postų valstybėje. Kita vertus, situacija paranki ir S.Skverneliui – nors jis yra valdančiųjų deleguotas žmogus, priklausomas nuo LVŽS frakcijos Seime paramos, dabar turi galimybę save parodyti kaip figūrą, tarsi pakilusią virš visos šios situacijos ir jos neliečiamą.
Prezidentė norėjo pasiaiškinti?
Prezidentė, teigia R.Urbonaitė, trečiadienį pasirodžiusį interviu duoti pasirinko irgi neatsitiktinai – ji norėjo atsakyti į visuomenėje kylantį klausimą, kiek ji žinojo ir kodėl nieko nedarė, jei žinojo.
Pasak R.Urbonaitės, D.Grybauskaitė akivaizdžiai bando parodyti, kad jos žinios buvo nepilnos, tačiau abejoti tokiais žodžiais visuomenė turi teisę: Valstybės saugumo departamento vadovai yra teigę, kad informacija aukščiausiems šalies vadovams buvo pateikiama nuolat.
Dar viena D.Grybauskaitės sprendimo eiti į viešumą priežastis – noras akivaizdžiai išreikšti nepasitenkinimą Seimu, sakė politologė.
Kalbėdama apie Seimą, R.Urbonaitė pažymėjo siūlymų, kaip taisyti susidariusią situaciją, pasigendanti ne tik iš R.Karbauskio, bet ir kitų politikų, ir tai jai atrodo viena didžiausių problemų.
„Kas iš politikų siūlo kokią nors viziją, ką padaryti, kad mes taptume atsparesni politinei korupcijai? Aš to realiai negirdėjau nei iš valdančiųjų normaliai, nei iš opozicijos.
Kas iš politikų siūlo kokią nors viziją, ką padaryti, kad mes taptume atsparesni politinei korupcijai? Aš to realiai negirdėjau nei iš valdančiųjų normaliai, nei iš opozicijos.
Čia man atrodo stipriausia problema. Mes dabar murkdomės visi šitose detalėse, bet politikai nekalba apie sprendinius. O tai yra svarbu. Nes visuomenei tokia žinia siunčiama, kad viskas buvo permirkę ta politine korupcija, bet sprendinių kaip ir nėra“, – sakė R.Urbonaitė.
LVŽS, pasak R.Urbonaitės, kaip sprendimą siūlo tiesiog savo pačių buvimą valdžioje, tačiau, pažymi ji, tai negali būti sprendimu, nes kitą kadenciją LVŽS valdžioje gali tiesiog nebelikti.
„Ką jie bus padarę, kad teisiškai būtų geriau?“ – klausė R.Urbonaitė, atkreipdama dėmesį, kad daugelis politikų, pavyzdžiui, ir toliau nefiksuoja susitikimų su verslo atstovais.
Karo nebus, trintis liks
Kalbėdama apie ateitį, R.Urbonaitė prognozuoja, kad konfrontacija bei nuolatinės įtampos būsena tarp valdančiųjų ir prezidentės tęsis iki D.Grybauskaitės kadencijos pabaigos.
„Manau, trintis liks, nes abejoju, ar galima po tokių pasistumdymų kažkaip santykius normalizuoti.
Manau, trintis liks, nes abejoju, ar galima po tokių pasistumdymų kažkaip santykius normalizuoti.
Manau, kad turbūt nelabai kas ir yra suinteresuotas santykių normalizavimu“, – sakė R.Urbonaitė.
Visgi ji abejoja, kad D.Grybauskaitė net ir esant trinčiai iš principo pasirinktų nepalaikyti Vyriausybės suplanuotų reformų. Anot R.Urbonaitės, prezidentė supranta, kad tai jai pačiai neduotų naudos.
„Prezidentė nėra tiek kvailas žmogus, kad nepasirašinėtų ar vetuotų įstatymus vien todėl, kad jai nepatinka asmenybės. Ir iki šiol matėme – jei įstatymai pakankamai geri, prezidentė pasirašydavo. Jei matydavo, kas jai nepriimtina, ji iš karto išsakydavo savo poziciją, kritikuodavo“, – sakė R.Urbonaitė. Anot jos, greičiausiai tokia situacija išliks ir ateityje.
Pasak R.Urbonaitės, imtis prieš prezidentę nukreiptų veiksmų valdantiesiems naudinga nebūtų – prezidentės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimo paviešinimas D.Grybauskaitei jau pakenkė, padarė žalą įvaizdžiui ir reputacijai, ir padidinti tą neigiamą efektą būtų sunku.
Jos teigimu, labiau tikėtina, kad valstiečiai tam tikrą įtampą palaikys per rutininį, kasdienį darbą.
Dar dvi erdvės, kur, pasak R.Urbonaitės, yra erdvės konfliktui – naujų ministrų skyrimas, jei bus dar kokių nors skandalų dėl dabartinių, ir naujų kandidatų į tam tikrus postus, į kuriuos žmogų pasirenka prezidentė, o tvirtina Seimas, skyrimas. Ji priminė, kaip Seimas praeitos kadencijos metu keliskart atmetė prezidentės pasirinktą generalinio prokuroro kandidatūrą.
Visgi ji pažymėjo, kad abiejose šiose erdvėse konfliktų atsiras tik susiklosčius tinkamoms aplinkybėmis: jei to nebus, situacija gali išlikti stabili.
R.Urbonaitė pažymėjo, kad dabartinis konfliktas labai plačiai nušviečiamas, žinoma daug užkulisinių detalių, todėl daugeliui atrodo, kad vyksta kažkas išskirtinio ir neįtikėtino. Tačiau komplikuoti santykiai tarp Seimo daugumos ir prezidentūros šalyje jau buvo ne kartą, pavyzdžiui, kai prezidentu buvo Algirdas Brazauskas, o Seime daugumą turėjo konservatoriai.
„Konfliktai tarp Seimo ir Prezidentūros – tai ne naujiena, ne kartą matyta. Kažko išskirtinio čia nematau ir iš to precedento nekurčiau“, – sakė R.Urbonaitė.
