Tyrimas – gerai, bet yra grėsmių
„Jau dabar matome politikus, kurie nori pasinaudoti iškylančiomis aplinkybėmis ir faktais. Kitaip tariant – „labai gerai, kad manęs toje informacijoje nėra ir aš tuo naudojuosi“. Dabar visi bando vieni kitus apkaltinti kažkokiais ryšiais, jų ieškoti. Man labai nesinori kad tai taptų asmeninių politikų interesų tenkinimo instrumentu“, – LRT RADIJUI pasakojo R.Urbonaitė.
Pasak jos, NSGK tyrimo išvados gali atsispindėti ir tolimesnėse rinkiminėse kovose.
„Bijau, kad politikai pasielgs gana primityviai, vadovaudamiesi trumparegiškais asmeniniais tikslias, ambicijomis, nuoskaudomis ir pan. Ir tai bus politizuojama ir naudojama rinkimuose. Tai priklausys ir nuo turinio, bet kol kas [tyrimas] labai parankus tiems, kurių pavardės ten nešmėžuos – jie turbūt naudosis tuo“, – spėjo politologė.
Patį tyrimą iš esmės ji vertina teigiamai, nes jis esą pakelia uždangą nuo procesų, kurie tikrai kelia klausimų. Žinoma, pasak politologės, neaišku, kiek išvados bus išsamios ir ar jose atsispindės ne tik kai kurių verslo grupių įtaka.
Trūksta lobizmo sampratos
Verslas ir politika, anot politologės, negali būti atskirti, nes natūralu, kad verslas turi interesų, kad politikai priimtų vienus ar kitus įstatymus: „Bet klausimas, kokiais būdais tai daroma: jeigu verslas naudoja savo pinigus tam, kad politikus nupirktų, tai jau yra daug rimčiau. Kitaip tariant, kol neįsigalios normali lobizmo samprata, kaip teisėtai atstovauti savo interesams, tol mes šitą problemą turėsime.“
Tačiau kaltinti vien tik verslo negalima, nes ir politikams pritrūksta principingumo, pabrėžia R.Urbonaitė, o ryšiai su verslu dažnai nėra viešinami, pavyzdžiui, politikų darbotvarkėse nenurodoma, kada susitinkama su verslo atstovais.
Labiausiai domina NSGK pasiūlymai
Politologė LRT RADIJUI kalbėjo, kad ją išvadose labiausiai domina ne pats faktas (esą jau nenustebins faktas, kad, kabant apie politinę korupciją, turime labai rimtų problemų), o komiteto pasiūlymai, ko imtis, kad tokia situacija nepasikartotų.
„Man norisi, kad ši [pasiūlymų] dalis būtų ta stiprioji, nes klausimas, ar patys politikai ir visuomenė pasidarys tam tikras išvadas iš to ir kokios jos bus, kad tokių reiškinių ateityje neturėtume arba kad jie būtų ne tokio masto“, – sakė R.Urbonaitė.
Ji pabrėžė, kad netgi ir paviešinus išvadas pilno verslo ir politikų ryšių vaizdo nepamatysime: „Matyt, tai bus tik kelių grupių išsamesnis tyrimas“.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas LRT RADIJUI sakė, kad trečiadienį komiteto posėdyje bus galutinai sutarta dėl išvadų formuluočių ir pasiūlymų Seimui, vyriausybei ir kitoms institucijoms, ką daryti, kad galima būtų išvengta problemų, kurios paaiškėjo tyrimo metu.
Išvados bus skelbiamos trečiadienio pavakarę.