Diskusijoje partijų atstovai pristatė savo prioritetus. Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė teigė, kad partijai svarbiausia – gerovės valstybės kūrimas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) atstovaujantis Seimo narys Valius Ąžuolas sakė, kad šios politinės jėgos tikslai – tokie patys, kaip buvo 2016 metais: darni valstybė, darni Lietuva.
Pasak Monikos Navickienės iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD), per nepriklausomybės laikotarpį yra pavykę susitarti dėl gynybos, energetinės nepriklausomybės, „tačiau šiek tiek užribyje liko pagrindiniai socialiniai klausimai, švietimas, sveikatos apsauga“.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikino, kad jos naujai susikūrusios politinės jėgos nereikėtų laikyti populistiniais gelbėtojais. Ji išskyrė tris partijos prioritetus: švietimą, žmogaus teises, ekonomiką.
Socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas teigė, kad jo partija per pastaruosius trejus metus apsivalė ir išsigrynino. Jis taip pat kalbėjo apie gerovės valstybės kūrimo svarbą, tikino, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai ir švietimui.
Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio (LRLS) pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė švietimą, gyvybingus regionus, socialinės atskirties mažinimą ir žmogaus teises.
„Rimtai spręsti mokesčių klausimus“
Pasak politologo Kęstučio Girniaus, apie gerovės valstybę kalbama jau beveik 20 metų, tačiau „labai mažai žengta į priekį“.
„Mane labai stebina, kad socdemai valdė Lietuvą 16 metų ir neįvedė progresinių mokesčių – Lietuva turi pačią regresyviausią mokesčių sistemą visoje Europoje“, – „Laisvės pikniko“ diskusijoje kalbėjo K.Girnius.
Pasak politologo, Lietuva – skurdi valstybė, ir „kol nebus rimtai sprendžiami mokesčių reikalai, ta gerovės valstybė liks tokia svajonė, kaip buvo pastaruosius 20 metų, ir dar 20 metų nebus progreso“.
K.Girnius tikino, kad rinkimų kampanijos metu žmonės turėtų reikalauti konkrečių pasiūlymų šioje srityje.
Pasak jo, apie švietimą reikia kalbėti skirtingais lygiais. K.Girnius sakė manęs, kad universitetuose bus mažinami etatai. Esą šiuo metu dėstytojų atlyginimai – labai maži, profesoriams tenka imtis papildomų darbų.
„Įsivaizdavau, kad, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas iš esmės bus uždarytas. Bet nebus uždarytas, o bus perkeltas kitur, prijungtas prie Gedimino technikos universiteto, todėl faktiškai pokyčių nėra“, – sakė K.Girnius.
Pasak politologo, kalbant apie pradžios mokyklas reikėtų atsižvelgti į Suomijos pavyzdį. Esą šioje šalyje mokytojais tampa žmonės, universitetus baigę geriausiais pažymiais.
K.Girnius: „Kaip mes galėsime šitą sistemą išvystyti, kai, nors yra puikių mokytojų, dauguma į pedagogiką eina, atvirai kalbant, kiek silpnesni studentai.“
„Ir tada Suomijoje tie mokytojai uždirba 60-80 tūkst. eurų per metus. Kitaip tariant, yra kvalifikuoti žmonės, gerai atlieka savo darbą. <...> Kaip mes galėsime šitą sistemą išvystyti, kai, nors yra puikių mokytojų, dauguma į pedagogiką eina, atvirai kalbant, kiek silpnesni studentai“, – tikino K.Girnius.
Todėl, pasak jo, švietimo problemos negalima išspręsti per 3-4 metus: Ttai – klausimas, dėl kurio reikėtų grumtis 20 metų“.
„Savotiškas elito savanaudiškumas“
K.Girnius teigė, kad, kalbant apie skurdą ir gerovės valstybę, „tai yra Lietuvos elito savotiškas savanaudiškumas“.
„Kitaip tariant, jei norėtum tikrai pertvarkyti visą sistemą, reikėtų didinti mokesčius, mokesčius turėtų mokėti tie labiau pasiturintys, ir ligi šiol jie to sėkmingai išvengė. Tai – labai primityvus paaiškinimas, bet jis yra dalis paaiškinimo. Puikiai žinome, kad tik Bulgarija perskirsto mažesnę dalį BVP per biudžetą“, – diskusijoje kalbėjo politologas.
Anot jo, švietimo srityje atsirado daug naujų iššūkių, kurių prieš 10-15 metų beveik niekas nenumatė, ir tik dabar imamasi juos spręsti. Viena tų problemų – tuštėjančios provincijos mokyklos.
K.Girnius stebėjosi, kodėl Lietuvoje taikomas toks aukštas PVM maistui.
„Reikia prisiminti, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse PVM yra 20–21 proc. Maistui PVM siekia 7-10 proc. <...> Man visiškai nesuprantama, žinant koks yra skurdo lygis, kaip nebuvo galima sugalvoti, kad galėtum sumažinti tą PVM maistui ir surinkti mokesčius kaip nors kitaip. Ir nė karto nebuvo stengiamasi“, – kalbėjo politologas.
Prognozės rinkimams
K.Girnius prognozavo, kad 2020-ųjų Seimo rinkimuose turėtų nugalėti TS-LKD. „Jie normaliai aštuonerius metus praleidžia dykumoje, tada grįžta į valdžią. <...> Ar tai atsitiks? Nežinau. Bet sąlygos yra pakankamai palankios. Ta prasme, kad kitos jėgos yra labiausiai susiskaldžiusios“, – teigė jis.
Politologas prognozavo, kad Laisvės partija bei LSDDP surinks po 4 proc. balsų ir nepateks į Seimą.
„Bus didesnis procentas rinkėjų, kurių balsai nueis toms partijoms, kurios nepateks (į Seimą). Tie balsai bus perskirstyti, o kaip jie bus perskirstyti, bus ganėtinai įdomu.
Manau, kad kairiesiems didelė problema gali būti Darbo partijos grįžimas. Vis dėlto, Uspaskichas yra populiarus politikas, tas korupcijos šleifas jau tiek pasenęs, kad žmonės nebepajus. Ir nebus Grybauskaitės, kuri kasdien primins, kad tai – nusikaltėlių partija. Manau, kad jiems gali labiau pasisekti“, – sakė K.Girnius.
Anot politologo, 2016-ųjų rinkimai buvo savotiškas atsitiktinumas.
„Pirmajame ture daugiausia balsų surinko ne valstiečiai, o Tėvynės Sąjunga. (LVŽS) laimėjo vienmandatėse, kur kandidatavo prieš konservatorius, kurių daugelis rinkėjų nemėgsta. Ir prieš socdemus, kurie tuo metu buvo visų skandalų sukompromituoti. Nemanau, kad tos sąlygos pasikartos“, – tikino jis.
Pasak K.Girniaus, pirmajame ture daugiausia balsų greičiausiai surinks TS-LKD, tačiau jų problema yra vienmandatės apygardos. Jei, anot politologo, liberalai bus susiskaldę, gali būti labau sunku sudaryti centro dešinės vyriausybę.
„Nepaisant to, kad ateina konservatorių amžius, vis dėlto kairieji gali likti valdžioje“, – tikino K.Girnius.
