Tai, kaip atskiriems Vyriausybės nariams pavyko tvarkytis kuruojamoje srityje, kaip jie veikė politiniame gyvenime, kaip atrodė viešojoje erdvėje, komunikuodami priimamus sprendimus, 15min paprašė atsakyti aštuonių politologų ir politikos apžvalgininkų ir įvertinti pastaruosius tris ministrų kabineto veiklos mėnesius.
Anketoje ekspertams buvo užduotas klausimas: „Kaip įvertintumėte XVIII Vyriausybės narius per jų pirmąjį veiklos trimestrą?“.
Buvo išvardyti visi ministrai ir prie jų pavardžių palikti galimi pasirinkimo variantai: vertinu gerai, vertinu vidutiniškai, vertinu blogai arba neturiu nuomonės.
Taip pat politologams užduoti keli atviri klausimai apie ministrų kabineto darbą bendrai, kokios galimos tolesnės prognozės.
Apklausoje dalyvavo politologai Rima Urbonaitė ir Saulius Spurga iš Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) docentas Justinas Dementavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai Šarūnas Liekis bei Lauras Bielinis, docentas Bernaras Ivanovas.
Taip pat – Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Po keturis teigiamus vertinimus
Pagal apklausos duomenis, geriausiai politologai Vyriausybėje įvertino premjerę Ingridą Šimonytę ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį.
Tai, kad jie dirba gerai, mano po 4 ekspertus. Premjerės veiklą kaip vidutinišką įvertino taip pat keturi apklaustieji.
Du politologai mano, kad M.Skuodis dirba vidutiniškai, vieno eksperto vertinimu – blogai, o dar vienas nuomonės apie tai neturėjo.
Keturi ministrai – energetikos, finansų, krašto apsaugos ir užsienio reikalų – Dainius Kreivys, Gintarė Skaistė, Arvydas Anušauskas bei Gabrielius Landsbergis apklausoje kaip gerai dirbantys įvertinti po tris kartus.
Tiesa, tarp apklaustų politologų buvo ir tokių, kurie D.Kreivio, G.Skaistės ir G.Landsbergio darbą įvertino kaip blogą (visi trys ministrai gavo po vieną tokį vertinimą). Apie finansų ministrės veiklą nuomonės neturėjo 2 apklaustieji.
Vidutiniškai D.Kreivio darbą įvertino 4 ekspertai, A.Anušausko – trys, o G.Landsbergio – irgi keturi politologai.
Nesulaukė nė vieno pozityvaus vertinimo
Keturių ministrų veikla pastaruoju metu apklaustų politologų palankiai įvertinta po du kartus.
Tarkime, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, sveikatos apsaugos bei teisingumo – Simono Gentvilo, Aušrinės Armonaitės, Arūno Dulkio ir Evelinos Dobrovolskos.
Tačiau jie sulaukė daugiau mažiau pozityvių vertinimų. Vidutiniškai S.Gentvilo veiklą vertino 6 politologai, A.Armonaitės – keturi, bet dar vienas mano, kad ji dirba blogai, o kitas ekspertas apie jos darbą neturėjo nuomonės.
A.Dulkį per pirmąjį veiklos šimtadienį penki ekspertai įvertino kaip atrodantį vidutiniškai, o vienas laikėsi blogos nuomonės apie jo veiklą.
Trys politologai E.Dobrovolską įvertino kaip Vyriausybės kontekste atrodančią vidutiniškai, vienas nurodė veiklą vertinantis blogai, o du apie tai neturėjo nuomonės.
Po vieną palankų vertinimą apklausoje pelnė kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, mokslo ir sporto, vidaus reikalų ministrai Simonas Kairys, Monika Navickienė, Jurgita Šiugždinienė bei Agnė Bilotaitė.
Tai, kad S.Kairio darbai vertintini vidutiniškai, mano penki, jog M.Navickienės – keturi, J.Šiugždinienės ir A.Bilotaitės – po šešis ekspertus.
Socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų ministrių veiklą po vieną ekspertą vertina blogai. Tiesa, po du politologus apie S.Kairio ir M.Navickienės darbą apskritai neturi nuomonės.
Regis, pats blankiausias šios Vyriausybės ministras – Žemės ūkio ministerijai vadovaujantis Kęstutis Navickas, dirbęs ir Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete.
Nė vienas iš 15min apklausoje dalyvavusių politologų nenurodė, kad jo veiklą vertina gerai.
Vidutiniškai K.Navicką įvertino trys ekspertai, nuomonės apie jį neturėjo penki.
Matomiausios – A.Dulkio klaidos
Paklausta, kokiais kriterijais rėmėsi savo vertinime, M.Romerio universiteto politologė R.Urbonaitė pabrėžė, kad 100 dienų yra gana mažas laikas, jog galima būtų įvertinti pažadų įgyvendinimą.
Todėl vertindama ministrus ji rėmėsi tuo, kaip jiems pavyko išvengti klaidų priimant sprendimus, taip pat jų komunikacija viešojoje erdvėje.
„Reikia pažymėti, jog klaidos, pavyzdžiui, A.Dulkio yra pačios matomiausios (todėl jo vertinimas kitų atžvilgiu yra gana komplikuotas, nes kitų ministrų klaidos gali būti labiau likusios šešėlyje)“, – akcentavo ji.
VDU dėstytojas B.Ivanovas sakė, kad tai, kaip jis įvertino ministrų veiklą, lėmė nesusipratimų viešoje erdvėje skaičius. Jis minėjo, kad dažniausiai sprendimai ir ypač komentarai – impulsyvūs, neapgalvoti.
VDU profesorius Š.Liekis savo vertinimą grindė ministrų viešumu, skandališkumu, krizinių situacijų valdymu, pažadų įgyvendinimu.
Tai, kad vieni Vyriausybės nariai nuo pat darbo starto buvo aktyvūs, matomi, o kiti – ne, politologo nuomone, itin lėmė patirtis ir dalykinė kompetencija.
„Kriterijus – ministrų veiklos atgarsiai viešojoje erdvėje, objektyvesnės informacijos dar nėra“, – pakomentavo Klaipėdos universiteto dėstytojas S.Šiliauskas.
Kriterijus – ministrų veiklos atgarsiai viešojoje erdvėje, objektyvesnės informacijos dar nėra.
Kartu jis pridūrė, kad ministro aktyvumas nebūtinai yra gero darbo starto požymis. Esą profesionali komanda ir efektyvi komunikacija – esminiai gero ministro starto veiksniai.
L.Bielinis sakė, kad Vyriausybės narių matomumą nulemia keli veiksniai: didesnis žiniasklaidos dėmesys problemoms, pačių problemų aktualumas, asmenybių aktyvumas ir gebėjimas komunikuoti.
J.Dementavičius pastebėjo, kad praėjo per mažai laiko, kad galima būtų įvertinti padarytus darbus ir jų padarinius, todėl viskas, kas lieka, vertinti ministrų matomumą, pirmąsias iniciatyvas, gebėjimą išvengti dviprasmiškų situacijų ir, jei tokios iškyla, gebėjimas su jomis susidoroti negilinant konflikto.
„Gerai vertintus ministrus traktuoju kaip bandančius rodyti lyderystę savo sektoriuose ir, nepaisant pasirodžiusios kritikos, sugebėjusius su ja susitvarkyti. Vidutiniškai – mažiau matomi, veikiau reaguojantys į paveldėtą situaciją. A.Armonaitė čia šiokia tokia išimtis – ministerija sudėtinga, matosi pastangos, bet nesugebėta užbėgti už akių atsiradusiai kritikai. Neturiu nuomonės apie ministrus, kurių mačiau per mažai“, – teigė VU TSPMI dėstytojas.
Pasak J.Dementavičiaus, COVID-19 situacija buvo matomiausia, neišvengiamai – ir tie ministrai, kurie yra tiesiogiai įsitraukę į padėties suvaldymą.
„Kai kurie matomesni (M.Skuodis, G.Skaistė, iš dalies S.Gentvilas) veikia sektoriuose, kurių skaidrumu, panašu, nėra pasitikima, ir dėl to ankstesni sprendimai yra peržiūrimi, o tai neišvengiamai sulaukia įtampos su buvusia pozicija“, – aiškino mokslininkas.
M.Baltrukevičiaus nuomone, kai kuriuos ministrus labai sunku apskritai kaip nors įvertinti, nes jie beveik nebuvo matomi.
100 dienų esą retai būna tas laikotarpis, per kurį Vyriausybės nariai spėja „susideginti“ ar parodyti išskirtinę lyderystę. Todėl jis daugelį ministrų įvertino vidutiniškai.
„Didžiulę įtaką turi COVID-19 pandemija. Natūralu, kad tie ministrai, kurių kompetencijos yra susijusios su pandemijos valdymu (A.Dulkys), pagalba nukentėjusiems (A.Armonaitė), karantino reikalavimų vykdymo kontrole (A.Bilotaitė) matomi geriausiai, o kai kurie kiti liko labiau šešėlyje. Bet kažkurį ministrą apkaltinti neveiklumu būtų per anksti“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Kalbėdamas apie ministrus M.Baltrukevičius išskyrė M.Skuodį, kuris ryžtingai ėmėsi atšaukti klausimų kėlusius savo pirmtako Jaroslavo Narkevičiaus sprendimus.
Jo manymu, G.Landsbergis priešinasi miglotai ir menkai pagrįstai prezidento pozicijai dėl politinio atšalimo buvusiems ministrams bei padėjo svarbius pirmus žingsnius dėl geresnių karjeros diplomatų galimybių siekti aukštų pozicijų.
MRU docentas S.Spurga taip pat minėjo, kad 100 darbo dienų yra trumpas laikas, tad ir vertinti Vyriausybės narių darbus sunku.
„Vertinant du ministrus nulėmė jų pastebimi atskiri veiksmai – D.Kreivio aktyvi pozicija Astravo elektros pirkimo klausimu, o J.Šiugždinienės atveju – sprendimas padidinti bazines studijų kainas ir pirmieji žingsniai link skaidresnės, teisingesnės aukštojo mokslo finansavimo sistemos“, – nurodė jis.
S.Spurga išskyrė patirties ir pasirengimo dirbti Vyriausybėje aspektus. Jis sakė, kad, tarkime, D.Kreivys politikoje būdamas ne vienerius metus aktyviai domėjosi energetikos, Astravo atominės elektrinės klausimais, J.Šiugždinienė – puikiai supranta aukštojo mokslo problemas.
„Kitiems ministrams tiesiog reikia daugiau laiko įsigilinti į jų kuruojamą sferą, dar kitiems reikia laiko, kad pasimatytų jų darbų apčiuopiami rezultatai. Dėmesio centre dėl suprantamų priežasčių yra ministras A.Dulkys. Jis pakenčiamai valdo ekstremalią padėtį, visgi nuvilia, kad nėra beveik jokios informacinės kampanijos apie vakcinų veikimą, ir tai yra akivaizdi darbo spraga“, – pažymėjo ekspertas.
Krizių gali daugėti
Natūralu, kad per pirmąsias 100 dienų Vyriausybė daugiausia jėgų skyrė COVID-19 pandemijos suvaldymui.
„Tiesa, paramos teikimo sparta nepasiekė norimų tempų, kai kurie sprendimai sukėlė abejonių, nuvylė tai, kad vėluojama pradėti informacinę kampaniją apie vakcinų veikimą. Pagirtinas yra atliekamas darbas sutvarkant, nuosekliomis ir tikslingomis priemonėmis pakeičiant chaotišką ankstesnės Vyriausybės palikimą – išsklaidytą biudžeto, Lietuvos ekonomikos DNR, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių finansavimą“, – mano S.Spurga.
B.Ivanovas pastebi, kad Vyriausybėje trūksta planingos veiklos, randasi kompetencijos problemų, nenuoseklumas, prasta komunikacija.
„Vyriausybės pareiškimų, o ir kai kurių darbų per dažnai nesupranta ir žurnalistai, ir visuomenė. Nuolat reikalingi paaiškinimai“, – akcentavo VDU docentas.
Š.Liekis sutinka, kad kol kas Vyriausybės veikloje dominuoja koronaviruso tema. Jo manymu, patogiau dirbti su viena problema nei imtis kompleksinių iššūkių.
„Silpna Vyriausybė. Kol kas visa veikla sukasi apie COVID-19 valdymą, atsiradus daugiau iššūkių, gali prasidėti fragmentacija, o krizių gali daugėti...“ – įspėja mokslininkas.
Silpna Vyriausybė. Kol kas visa veikla sukasi apie COVID-19 valdymą, atsiradus daugiau iššūkių, gali prasidėti fragmentacija, o krizių gali daugėti.
Tuo metu S.Šiliauskas sako, kad vietoje proveržio, permainų inicijavimo politikos Vyriausybė priversta visus savo išteklius mesti į pandeminės kasdienybės gaisrų gesinimą.
„Stiprėjanti įtampa tarp prezidento ir valdančiosios TS-LKD, visuomenės grupių audringas reagavimas į liberalių partijų siekius bandyti realizuoti savo rinkimų programos punktus – tai gali gerokai įkaitinti politinę atmosferą šalyje ir dar labiau komplikuoti Vyriausybės veiklą, silpninti jos reformacinį potencialą“, – svarstė politologas.
L.Bielinis Vyriausybės veiklą vertina pakankamai gerai. Jo nuomone, ateityje šis ministrų kabinetas įgis daugiau patirties ir veiks pakankamai profesionaliai.
„Bet jei valdančioji koalicija neatlaikys vidinių prieštaravimų ir susiskaldys, tuomet Vyriausybei bus sudėtinga veikti be Seimo paramos“, – komentavo VDU profesorius.
Iš esmės teigiamai Vyriausybės veiklą vertina ir J.Dementavičius. Esą sunku tikėtis lūžio per 100 dienų, bet bandoma išsakyti veiklos prioritetus ir daromi žingsniai siekiant vieno ar kito pokyčio.
Net jei jie gali nepatikti, VU TSPMI dėstytojui nepanašu, kad jie būtų daromi siekiant siaurų grupinių interesų. Artimiausia ateitis priklausys nuo pandemijos dinamikos, o pastarąją prognozuoti sunku.
J.Dementavičiaus teigimu, kova su pandemija lemia ir artimiausiu metu lems visą šalies socialinę bei ekonominę raidą, su tiesioginiais padariniais kitiems sektoriams.
Tarp ministrų kabineto jau nuveiktų darbų jis išskyrė buvusios Vyriausybės palikimo peržiūrėjimą, pavyzdžiui, rinkimų biudžeto reviziją.
„Turbūt ambicingiausiai skamba nacionalinis susitarimas dėl švietimo, nors tai dar tik noras. Tai ambicingas dalykas, potencialiai leisiantis kalbėti apie ilgalaikę švietimo strategiją“, – pabrėžė jis.
M.Baltrukevičiaus nuomone, nors kova su COVID-19 pandemija davė neblogų rezultatų, pagrindinė Vyriausybės problema yra komunikacija, ypač tai, kad dažnai visuomenei sukeliami nepasverti lūkesčiai.
„Dažną pirmadienį sužinome, ką siūlo Ekspertų taryba, žiniasklaida tai plačiai nušviečia, žmonės automatiškai laukia pokyčio, bet neretai nesulaukia. Suprantu Vyriausybę, kuri nori būti atvira (ir tai yra sveikintina), bet kartais tai veda į komunikacinį chaosą. Ekstremalioje padėtyje komunikacija turi būti labai tiksli ir atsakinga“, – akcentavo jis.
Kaip dar vieną prastos komunikacijos pavyzdį M.Baltrukevičius minėjo pradinę Vyriausybės žinią dėl pedagogų iki 55 metų amžiaus skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina. Esą per mažai pandemijos kontekste kovojama ir su dezinformacija.
R.Urbonaitė taip pat sako, kad Vyriausybės darbą galima vertinti gerai. Bent jau dabar pavyko suvaldyti nevaldomą koronaviruso plitimą.
MRU dėstytojos nuomone, ateitis priklausys, nuo to, kiek pavyks užtikrinti stabilią situaciją.
Kaip ir kolegos, ji minėjo, kad viena Vyriausybės problemų yra komunikacija, kuri dažnai nėra efektyvi ir gerai apgalvota (nuo nesugebėjimo sugeneruoti aiškius ir suderintus pranešimus po ministrų kabineto posėdžių, atskirų ministrų neapgalvoto komunikavimo (A.Dulkio, M.Navickienės atvejais) iki Sveikatos apsaugos ministerijos skiepų kampanijos).
„Iššūkiu gali būti ir tai, jog paraleliai reikės veikti dviem vektoriais: palaikyti COVID-19 situacijos stabilumą ir priimti sprendimus, kurie leistų šalinti pasekmes ir spręsti atsiradusias problemas kituose sektoriuose“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
-
Skelbiamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas
-
V.Blinkevičiūtė apie I.Šimonytės Vyriausybės darbą: pradžia buvo nekokia
-
Skubiai sušauktas Vyriausybės posėdis baigėsi šnipštu: kilo nesusipratimas dėl priverstinio asmenų testavimo protrūkiuose
-
Vyriausybės sprendimai dėl karantino švelninimo „sėkmingesnėse“ savivaldybėse – kitą savaitę: spręs dėl judėjimo ir veiklos laisvinimų
