Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) dėstantis Tomas Janeliūnas mano, kad prezidentė ketvirtajame savo metiniame pranešime tinkamai subalansavo neigiamus ir pozityvius dalykus.
„Ganėtinai pozityvus, sakyčiau, netgi truputėlį galima įžvelgti tam tikrų optimistinių gaidų šiame pranešime. Tai, kad nemažai visame pranešime buvo pozityvių, teigiamų rezultatų įvardijimo, pasiekimų, kuriuos Lietuva pernai ar apskritai pastaraisiais metais jau yra pasiekusi, nurodymų – sakyčiau, yra savotiška gal netgi naujiena apskritai visame pranešimų žanre, nes dažniausiai būdavo, kad prezidentai mieliau skųsdavosi arba nurodydavo tam tikras blogybes ir vis pasigesdavo kažkokių dalykų. O šitame pranešime, sakyčiau, kaip tik D.Grybauskaitė tarp neigiamų, vis dar egzistuojančių, aišku, kažkokių trūkumų ar blogybių ir pozityvių dalykų tą balansą iš tikrųjų gana neblogą surado“, – BNS sakė ekspertas.
T.Janeliūnas teigė šalies vadovės pranešime nepasigedęs daugiau problemų įvardijimo. Jis pabrėžė, jog labiau koncentruodamasi į Lietuvos pasiekimus tarptautiniame kontekste bei finansinę situaciją, prezidentė išvengė populizmo.
„Šiame pranešime buvo koncentruojamasi į tokius savotiškai makro dalykus: į finansų situacijos suvaldymą, tam tikrus pasiekimus investicijų, tarptautinio pripažinimo prasme ir panašiai. Tai gali būti ne visuomet priimta pozityviai, nes kai kas tikisi, kad reikia sakyti labai aiškius dalykus, suprantamus paprastam žmogui, kas jam skauda ir panašiai. Aišku, tie makro dalykai, arba, sakykime, tarptautinės reikšmės reiškiniai didesnei auditorijos daliai nedaro įspūdžio. Jiems skauda tiesiog tai, kad yra didelės šildymo kainos, kad brangsta maisto produktai. Tokių gal netgi populistinių problemų akcentavimo šiame pranešime buvo labai nedaug“, – kalbėjo jis.
Tuo metu kitas VU TSPMI dėstytojas Alvidas Lukošaitis mano, kad prezidentės pranešimo tonas buvo pernelyg pakylėtas, neadekvatus realiai Lietuvos situacijai.
„Sakyčiau, mane šiek tiek nustebino toks pakylėtumas. Aš suprantu, kad valstybės vadovė turi pakelti dvasią, ūpą žmonėms, tautai, politikams, elitui (...), tikėjimo įkvėpti, bet kai kur man pasirodė, kad to pakylėtumo buvo per daug ir tai trukdė nusileisti ant lietuviškosios realybės. Bet šiaip globalus žvilgsnis, visaapimantis – tradiciškai yra to aštrumo“, – kalbėjo jis.
A.Lukošaitis sako pasigedęs kalbėjimo apie tai, kas rūpi paprastam žmogui.
„Man pasirodė, kad šiek tiek per daug pakylėjimo buvo, per daug pakylėta gaida kalbant apie dabartinę situaciją šalyje ir vertinant visus Lietuvos pasiekimų pripažinimus tarptautiniame kontekste. Aš manau, kai kurie aspektai, žiūrint pirmiausia Lietuvos žmonių akimis, žiūrint į jų gyvenimus, šiek tiek neadekvatūs. Matyt, daugeliui žmonių mažai ką reiškia tie tarptautiniai pripažinimai, bet yra jų gyvenimo problemos, kurias galima suvesti į didžiulę atskirtį, didžiulę dalį žmonių, gyvenančių už skurdo ribos, į didžiulę dalį žmonių, nesugebančių susimokėti už elementarias komunalines paslaugas, už tikrai labai sunkiai kai kada prieinamą tą pačią sveikatos apsaugos sistemą“, – teigė jis.
„Aš taip pat daugiau dėmesio būčiau skyręs, sakykime, demokratijos problemoms, nors ir buvo užsiminta, demokratijos vertybėms, pateikiant kažkokį vertinimą dėl mūsų demokratijos brandos arba konsolidacijos ir, matyt, su tuo susiejant tą pačią esminę problemą, tai yra, visuomenės susvetimėjimo, žmonių nepasitikėjimo valdžia problemą, didžiulį pasyvumą rinkimuose. (...) Matyčiau tam tikrą neadekvatumą tarp vietomis to pakylėto tono pranešime ir realios būklės Lietuvoje. Matyt, reikia konkretesnės kalbos kalbant apie oligarchų įtakos sutramdymą, demonopolizavimą“, – atkreipė dėmesį A.Lukošaitis.
Politikos ekspertai taip pat pabrėžė prezidentės kritiką Vyriausybės veiklai. Tačiau ir čia jų nuomonės išsiskyrė. T.Janeliūnas sako pasigedęs ryžtingesnės kritikos, o A.Lukošaitis mano, jog ji buvo tikslinga ir taikli.
T.Janeliūnas svarstė, jog švelni kritika galbūt reiškia prezidentės nenorą eiti į konfrontaciją su Ministrų kabinetu.
„Šiek tiek keista pasirodė tai, kad prezidentė ganėtinai švelniai ir atsargiai kalbėjo apie dabartinės Vyriausybės veiklą, aišku, iš esmės išskyrus tai, kad pakankamai aiškiai nurodė, jog jau laikas pradėti dirbti. Kažkokių konkretesnių priekaištų ar, sakykime, nepasitenkinimo šios Vyriausybės veikla ji nepaminėjo, neužsiminė. Tai gali liudyti savotišką nenorą kelti priešiškumo arba kažkokių neigiamų reakcijų iš dabartinės valdžios, nes, kaip ten bebūtų, visa dabartinė politinė situacija rodo, kad prezidentė tikrai nėra labai patenkinta tuo, kaip veikia Vyriausybė“, – mano T.Janeliūnas.
„Prisimenant visą Vyriausybės formavimo etapą ir tas sudėtingas ministrų paieškas ir panašiai, buvo galima laukti, kad prezidentė bus žymiai kritiškesnė dabartinės Vyriausybės atžvilgiu. Bet šito išvengė, ir, matyt, tai yra tikslinga – nenoras eiti į kažkokią konfrontaciją. To ryžtingesnio kritikuojančio aspekto dabartinės Vyriausybės atžvilgiu gal trūko šiek tiek šiame pranešime“, – sakė ekspertas.
Tuo metu A.Lukošaitis mano, kad D.Grybauskaitės pastebėjimas apie politinės valios trūkumą buvo „labai taiklus, tikslingas, neatsitiktinis“ – toks, kokio buvo galima tikėtis. Jo teigimu, sprendimų priėmimo tempus lemia parlamentinė valdymo forma.
„Mes matome tos valios trūkumą, ryžto stoką visose viešosiose politikose – ar tai būtų ta pati energetika su dideliais ar mažais projektais, ar tai būtų kokios nors smulkesnės reformos, ar sveikatos apsaugos, ar socialinės apsaugos sistemos. Yra daug trypčiojimo, neryžto ir nekompetencijos, nepatirties toje pačioje politikoje, valdyme. Prezidentė, sakyčiau, pasakė tai labai taikliai, labai saikingai, nors ir labai karčiai. Kai kam bus pats kartumas – dūris prezidentės pirštu į akį dėl darbo grupių, bet parlamentinėje sistemoje niekur nedingsi“, – sakė politologas.
„Mūsų sistema yra parlamentinė sistema, ši sistema visų taisyklių pavidalais gimdo pastaraisiais metais koalicines daugumas, Vyriausybes, ir tai jau savaime nulemia politinio proceso, sprendimų priėmimo sudėtingumą. (...) Būtų kitokia sistema – būtų galima viską paprastintai priimti ir padaryti paprasčiau ir greičiau“, – kalbėjo jis.
Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime perskaitė savo ketvirtą metinį pranešimą. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
D.Grybauskaitė šalies prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
