Parlamentaras siūlo susirašinėjimą juridinio asmens elektroninio pašto adresu prilyginti raštiškam, savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai. Šiuo metu deklaruojant gyvenamąją vietą irgi reikia pateikti kontaktinius duomenis, tačiau tiesioginio įpareigojimo nurodyti elektroninį paštą nėra.
Ką paprasčiau turėti šiandien Lietuvoje – elektroninį paštą ar realaus būsto adresą?
Pasak S.Gentvilo, popierinių laiškų siuntimą pakeitus elektroniniu būtų užtikrinta, kad institucijų raštai pasiektų adresatą, nes šiuo metu deklaruota ir reali gyvenamoji vieta neretai skiriasi. Parlamentaras pateikė ir savo pavyzdį – gyvendamas Seimo viešbutyje negali jame deklaruoti gyvenamosios vietos.
„Ką paprasčiau turėti šiandien Lietuvoje – elektroninį paštą ar realaus būsto adresą? Gyventojams neužtikrinta teisė į būstą, bet tikrai užtikrinta teisė į nemokamą elektroninį paštą, prieiga garantuojama bibliotekose. Šiandien tūkstančiai gyventojų neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kur jie realiai gyvena“, – BNS sakė S.Gentvilas.
„Aš dabar didžiausią dalį gyvenu Seimo viešbutyje, gyvenu su vaikais, kurie turi eiti į darželį, bet Registrų centras neregistruoja manęs prie pastato, kuris yra negyvenamosios patalpos. Net Seimo narys susiduria su tokia problema, o ką kalbėti apie studentus, jaunas šeimas. Vilniaus savivaldybėje 15 tūkst. gyventojų yra registruoti prie savivaldybės pastato, ir akivaizdu, kad lengviau komunikaciją su institucijomis vykdyti per elektroninį paštą“, – kalbėjo Seimo narys.
Kalbėdamas apie institucijų komunikaciją su juridiniais asmenimis parlamentaras teigė, kad šiuo metu veltui švaistomi ištekliai bandant surasti įmones pagal registracijos adresus.
„Aš siūlau,kad elektroniniu būdu pristatytas laiškas būtų traktuojamas kaip įteiktas. Vieno iš teritorinių „Sodros“ padalinių vedėjas man sako, mes įmonių niekaip nesugebame rasti, po garažus ieškome, vaikščioja žmonės, siuntų tarnybos. Iš praktinės pusės milžiniška problematika rasti adresatą“, – tvirtino S.Gentvilas.
Civilinį kodeksą jis siūlo papildyti, kad „visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pašto adresu“. Šiuo metu susirašinėjimas tinkamu pripažįstamas tik juridinio asmens buveinės adresu.
Klausiamas, ar įpareigojimas gyventojams nurodyti savo elektroninio pašto adresą nesukeltų sunkumų vyresnio amžiaus žmonėms, parlamentaras teigė, kad susirašinėjimas raštu išliktų ir tokiu atveju institucijos adresatą galėtų pasiekti paprastu paštu.
Seimo narys sako, kad jo siūlomos pataisos taip pat taupytų ir institucijų, ir asmenų lėšas, kurios tenka pašto ar kurjerių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui.
„Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenis, valstybės tarnybos, kurios turi realų adresą, gali pristatyti jam ir fiziniu adresu, bet turi galioti ir kita alternatyva, jei fizinis adresas neegzistuoja, tada elektroniniu adresu“, – sakė Seimo narys.
Seimo narys sako, kad jo siūlomos pataisos taip pat taupytų ir institucijų, ir asmenų lėšas, kurios tenka pašto ar kurjerių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui.
„Valstybinės institucijos, turėdamos teisinį pagrindą dokumentus teikti elektroninio pašto adresu, galėtų pagerinti viešąjį administravimą, o didžiąją popierinę korespondencijos dalį perkelti į elektroninę terpę“, – pataisų aiškinamajame rašte teigia iniciatorius.
