Sulaukė patyčių
Internete jau kurį laiką klajoja nuotrauka, kurioje matyti popierinį šiaudelį laikanti ranka. Tokie šiaudeliai klijuojami prie sulčių ar kitų gėrimų, supilstytų į nedideles pakuotes.
Joje – viena gėrimo porcija, tad, kad gerti būtų patogiau, pridedamas ir šiaudelis. Jis būna supakuotas į plastiką, o šis priklijuojamas prie tetrapako ar maišelio.
Europos Sąjungoje uždraudus kai kuriuos vienkartinius plastiko gaminius (stalo įrankius, balionų laikiklius, ausų krapštukų pagaliukus, šiaudelius ir pan.), seniau plačiai naudoti plastikiniai šiaudeliai buvo pakeisti, pavyzdžiui, popieriniais, bet jie ir toliau pakuojami į permatomą plastiką.
Kaip tik tai sukėlė internautų pajuoką ir net pyktį. „Popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje“, „Naudokime popierinius šiaudelius ir pakuokime juos į plastiką“, „Žaliasis judėjimas vienintelėje nuotraukoje“, „Be šiaudelių!“ – ironizavo ir siūlė jie.
Ar tikrai kompanijos taip elgiasi – siūlo saugoti gamtą ir naudoti popierinius šiaudelius, bet juos vis tiek pakuoja į plastiką?
Pradėjo „Starbucks“
Prieš keletą metų dėl to jau buvo kilęs triukšmas, kai žinomas amerikiečių kavinių tinklas „Starbucks“ paskelbė iki 2020 m. atsisakysiantis plastikinių šiaudelių.
Tiesa, jų planas buvo ne pakeisti pastaruosius popieriniais, o naudoti kuo daugiau ir ilgainiui pereiti prie tokių puodelių dangtelių, kuriems šiaudelių visai nereikėtų.
Netrukus po šios naujienos kai kuriose JAV ir Kanados kavinėse pasirodė popierinių šiaudelių plastikiniuose maišeliuose. Iš pradžių dėl savo ketinimų girta, tuomet kompanija sulaukė kritikos.
Jūrų saugojimo draugija „Marine Conservation Society“ pašiepė strategiją „nustoti patiekti gėrimus su vienkartiniais plastikiniais šiaudeliais“ ir „pradėti pardavinėti aromatizuotus popierinius šiaudelius, suvyniotus į plastiką“.
Kai kurie komentatoriai net svarstė, kad pakuotėms sunaudojama daugiau plastiko nei reikėtų tokiems patiems, tik plastikiniams šiaudeliams.
Tokio dėmesio sulaukusių šiaudelių apatiniai galiukai, anot „Starbucks“, buvo įvairių skonių, pasaldinti, o šaltoje arbatoje ar kavoje ištirpdavo. Siurbčiodami gėrimą žmonės taip pat galėdavo pajusti atitinkamą skonį.
Šiaudeliai „Candy Straws“ buvo popieriniai ir perdirbami, o papildomai supakuoti higienos sumetimais. Nedidelis jų skaičius buvo parduotas tik kai kuriose vietose.
1 750 t mažiau plastiko
Panašų paaiškinimą pateikė ir „Nestle“, sulaukusi priekaištų iš vieno socialinio tinklo „Twitter“ vartotojo. „Puikus darbas, „Nestle“, pereiti prie popierinių šiaudelių, įpakuotų į plastiką“, – pakomentavo jis.
Kompanijos atstovai paaiškino, kad popieriniai šiaudeliai į plastiką vyniojami siekiant apsaugoti juos nuo drėgmės ir užtikrinti, kad juos bus saugu naudoti.
„Nuo 2019 m., perėję prie popierinių šiaudelių, mes nepanaudojome 1 750 tonų plastiko“, – pabrėžė jie.
Tiesa, tai nėra itin daug – 2021 m. kompanija vien pakuotėms sunaudojo 1 mln. tonų plastiko.
Yra, bet į kenksmingas daleles
Plastikinius šiaudelius nuspręsta uždrausti, nes jie, atsidūrę su kitomis atliekomis, nesuyra ir tampa kenksmingi aplinkai, gyvūnams, net žmogaus sveikatai.
Nors gali būti perdirbami, jie paprastai nepatenka į tokių atliekų, kaip popierius, stiklas, metalas, perdirbimo programas. Kai kur šiaudeliai apskritai nepriimami perdirbti visų pirma dėl to, kad juos sunku atskirti. Bet, net jei priimami, žmonės dažnai juos tiesiog išmeta su įprastomis šiukšlėmis.
Taip pat skaitykite: Šokiruoti siekiantis fotoprojektas: keisti personažai pasakoja, kaip žmogus niokoja savo aplinką.
Tad galiausiai šiaudeliai atsiduria sąvartynuose su kitomis atliekomis ar tiesiog užteršia aplinką. Jiems suirti reikia iki 500 metų, bet net ir po to jie visai neišnyksta.
Laikui bėgant, šiaudeliai skyla į vis mažesnes dalis, o galiausiai – į mikroplastiką (itin mažas plastiko daleles). Šis užteršia įvairias ekosistemas. Žuvys ir kiti gyvūnai gali šias daleles suvartoti vietoj maisto. Bet jos dėl to pavojingos ne vien gyvūnams, mat, žmogui valgant, pavyzdžiui, tokią žuvį, mažos plastiko dalelės patenka ir į jo organizmą.
Viena labiausiai paplitusių plastikinių šiaudelių alternatyvų – popieriniai, kurie laikui bėgant suskyla į organines medžiagas ir mažiau užteršia aplinką.
Žalias „smegenų plovimas“
Tačiau iniciatyvos „Išpakuota“, kurios komanda įvairiomis formomis pasakoja apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją, atstovas Andrius Šatas pažymėjo, kad šis pokytis nebūtinai atneša tokį teigiamą rezultatą, kokio tikimasi: „Nepriskirčiau šiaudelių, pridedamų prie vaikiškų sulčių, ar popierinių vienkartinių puodelių ekologiškoms idėjoms.“
Nors plastikiniai šiaudeliai ir pakuotės iš pažiūros aplinkosaugine prasme atrodo prastas pasirinkimas, o popieriniai ir kitos alternatyvos – geras, tiesa, yra labiau komplikuota.
Plastiko gaminiams naudojami neatsinaujinantys iškastiniai ištekliai (o jiems apdoroti naudojamas kaitinimas, šaldymas, cheminis apdorojimas), jie panaudojami tik kartą, ne visada lengvai perdirbami, ỹra itin ilgai, į aplinką skleidžia mikroplastikus ir kitas chemines medžiagas.
Popierinių šiaudelių ir kai kurių kitų gaminių pateikimas kaip geresnių už plastikinius yra panašesnis į vadinamąjį greenwashing.
Bet tokie šiaudeliai yra ilgaamžiai, lengvi (mažesnis svoris transportuojant lemia mažesnius išmetimus), gamybai naudojama mažiau kitų resursų, tad procesas yra efektyvesnis.
Popieriniai šiaudeliai tam tikra prasme atsiranda iš medžių, kuriuos galima atsodinti. Gerokai daugiau tokių gaminių galima perdirbti, jie suyra gana greitai.
Kita vertus, juos sunkiau panaudoti pakartotinai (ar bent ne tiek kartų, kiek plastikinius gaminius, pavyzdžiui, maišelį).
Dėl didesnio popieriaus poreikio iškertama daugiau miškų (tai turi poveikio ir gyvūnams, ir vandens ištekliams), o į atmosferą patenka daugiau anglies dvideginio.
Popieriaus gamybai reikia daugiau vandens, o perdirbimui – ir elektros energijos. Galų gale toks šiaudelis nelabai patogus – net nebaigus ištuštinti stiklinės jis gali sudrėkti ir tapti netinkamas naudoti.
A.Šato žodžiais, popierinių šiaudelių ir kai kurių kitų panašių gaminių pateikimas kaip geresnių už plastikinius yra panašesnis į vadinamąjį greenwashing. Tai yra sunkiai išverčiamas anglų kalbos žodis, panašus į brainwashing („smegenų plovimas“), sudarytas iš žodžių „žalias“ ir „plovimas“.
Juo vadinama rinkodaros gudrybė, kuria pirkėjai ar klientai bandomi apgaulingai įtikinti, kad kompanijos ar organizacijos produktai arba politika yra draugiški aplinkai. Tuomet šios daugiau pinigų ir laiko skiria reklamai, kokios yra „žalios“, nei pastangoms iš tiesų sumažinti poveikį aplinkai.
Tokio elgesio pavyzdys gali viešbučio kvietimas rečiau keisti rankšluosčius (nors mažesnis skalbinių kalnas galbūt tik sumažins jo išlaidas). Kaip tik ši dažno viešbučio deklaruojama, bet realiai nevykstanti gamtos apsauga įkvėpė terminą „greenwash“. Apie šį reiškinį „Išpakuota“ komanda pasakojo tinklalaidėje.
Plastikinis maišelis įprastai būtų labai geras variantas: stiprus, lengvas, daug kartų panaudojamas. Problema atsiranda iš įpročio jį išmesti panaudojus tik kartą.
Užrašas ant maišo šiukšlėms „perdirbamas“, kaip ir iš popieriaus pagamintas šiaudelis, irgi nieko nereiškia, jei jie keliaus į sąvartyną su įprastomis atliekomis.
Žinoma, kai kurios kompanijos ir organizacijos išties yra „žalios“, kitos paveikslą tik iš dalies pagražina ir elgiasi, kaip giriasi, tik mažesniu mastu.
Panašiai yra ir su popieriniais pirkinių maišeliais, kuriais siekiama pakeisti plastikinius. A.Šato teigimu, tai yra daugiau rinkodara nei realus pokytis, nes problema čia yra vienkartinis daiktų naudojimas.
„Plastikinis maišelis įprastai būtų labai geras variantas: stiprus, lengvas, daug kartų panaudojamas, – teigė jis. – Problema atsiranda iš įpročio jį išmesti panaudojus tik kartą. Tvarumo požiūriu, geriausias maišelis yra tas, kurį panaudoji daugiausiai kartų.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
