Elektroninio bilieto sistemą Kaune įdiegusios troleibusų bendrovės „Autrolis“ generalinis direktorius Gintautas Činikas teigia, kad atsisakius popierinių bilietų įmonė jau pirmąjį mėnesį pajuto apčiuopiamą naudą. „Autrolio“ Bilingo centro duomenimis, nuo liepos 1 d. kauniečiai įsigijo net 12,7 tūkst. naujų Kauno miesto kortelių. Jų šiuo metu mieste išplatinta apie 204 tūkstančiai.
„Galima sakyti, kad beveik visi kauniečiai apsirūpino Kauno miesto kortelėmis, atsižvelgiant į tai, kad dalis Kauno gyventojų apskritai nesinaudoja visuomeniniu transportu“, – tikino „Autrolio“ Bilingo centro vadovas Virginijus Pavilionis.
Iki rugsėjo 1 d. gyventojai dar galės atsiskaityti už važiavimą tais popieriniais bilietais, kuriuos spaudos kioskuose buvo įsigiję iki liepos 1 d. Po rugsėjo 1 d. visuomeninio transporto keleiviai, neturintys Kauno miesto kortelės, už kartinį važiavimą galės atsiskaityti pirkdami 2 litus kainuojantį vienkartinį bilietą pas autobuso arba troleibuso vairuotoją.
Pardavimai išaugo dvigubai
Nors liepos mėnuo laikomas istoriškai pačiu nepalankiausiu mėnesiu viešojo transporto bendrovėms, popierinių bilietų atsisakymas iš karto davė didelį efektą.
„Jeigu anksčiau vairuotojai transporto priemonėse kiekvieną mėnesį parduodavo bilietų už maždaug 320 tūkstančių litų, tai vien per liepos mėnesį troleibusų ir autobusų vairuotojai pardavė popierinių bilietų už 660 tūkstančių litų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovas G.Činikas.
Šie duomenys gauti atsižvelgiant į transporto priemonėse įrengtų kasos aparatų duomenis. Tai reiškia, kad dalis žmonių nepirko elektroninio bilieto, o pirkdavo brangesnius bilietus pas vairuotojus.
Tačiau transporto priemonėje įsigyti bilietai kainuoja 2 litus ir nesuteikia teisės per pusvalandį nemokamai persėsti į kito maršruto troleibusą arba autobusą. Savo ruožtu kartinis važiavimas Kauno miesto kortele kainuoja 1,80 Lt ir suteikia galimybę keleiviui vieną kartą per pusvalandį nemokamai persėsti į kito maršruto transporto priemonę.
Nepatirs milijoninių nuostolių
Tarp kitų džiuginančių elektroninio bilieto sistemos rezultatų „Autrolio“ specialistai išskiria gerokai didesnę nesąžiningų keleivių naudojimosi viešuoju transportu kontrolę.
„Deja, tokių vis dar pasitaikydavo, nes mes jau seniai pastebėdavome, kad iki šiol popieriniai bilietai būdavo kompostiruojami ne po vieną kartą“, – pasakojo G.Činikas.
Iki šiol kiekvieną mėnesį komposteriai užfiksuodavo apie 50 tūkstančių atsižymėjimų daugiau, nei popierinių bilietų būdavo parduodama kioskuose.
Taip įmonė kasmet prarasdavo apie 1 milijoną litų. Perėjus prie visiškai skaitmenizuotos elektroninio bilieto sistemos ši problema išspręsta.
Kelis milijonus litų įmonė sutaupys ir todėl, kad jau nebereikės užsakyti spaustuvėse bilietėlių.
