Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje prasidėjo nuo mandagumo vizito į Prezidentūrą, kur jis atvyko tiesiai oro uoste. Čia popiežius susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite.
Oficiali ceremonija vyko Prezidentūros rūmų Baltojoje salėje. Apie 12 valandą 10 minučių popiežius ir prezidentė, atvykę į salę, pozavo fotografams prie Lietuvos ir Vatikano vėliavų, vėliau popiežius pasirašė Prezidentūros svečių knygoje.
Tuomet Prezidentė jam pristatė Prezidentūros dovaną – Laisvės varpo kopiją. D.Grybauskaitė kalbėjo lietuviškai, susikalbėti popiežiui ir jai padėjo vertėjas.
Popiežius irgi pristatė Vatikano dovaną – Šv. Petro arkikatedroje bazilikoje esančios IX amžiaus Kristaus ikonos-mozaikos reprodukciją. Ją šių metų kovą-birželį atkūrė Vatikano specialistai, atkartodami senąsias technologijas.
Vėliau Prezidentė ir popiežius pasišalino pokalbiui dviese. Jis truko apie 15 minučių.
Apie 12 val. 30 min. popiežius ir prezidentė pasirodė Daukanto aikštėje juos susirinkusieji pasitiko plojimais.
Popiežius: lietuvių tauta turi tvirtą sielą
„Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja, mane be galo džiugina ir teikia vilties“, – į prezidentę ir visus susirinkusiuosius kreipėsi popiežius.
Jis dėkojo prezidentei už nuoširdžius sveikinimo žodžius, ištartus savo ir visos tautos vardu.
„Kreipdamasis į jus, noriu pasveikinti visus Lietuvos žmones, kurie šiandien man atveria savo namų ir savo tėvynės duris. Visiems jums reiškiu savo meilę ir nuoširdžią padėką. Vizito atvykau ypatingu jūsų valstybei metu, nes šiemet švenčiate nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį“, – kalbėjo jis.
Anot svečio, šis šimtmetis Lietuvai buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės.
„Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelėti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Jis pabrėžė, kad kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą:
„Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Tik taip, šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos. O ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti.
O ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti.
Štai jūsų himno eilutė: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, kad drąsiai žvelgtų į akis dabarčiai“, – kalbėjo popiežius.
Popiežius kalbėjo, kad Lietuva per visą savo istoriją sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones.
„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, – sakė Pranciškus.
Anot jo, semdamiesi stiprybės iš praeities, iš naujo atrandame tas šaknis ir atgaiviname tai, kuo esame išskirtiniai ir saviti, tai, kas leido Lietuvai augti ir nepalūžti: toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą.
Ragino būti atviriems ir supratingiems
„Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ir kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ir tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti. Jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus.“ Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač ES. Jūs savo kailiu patyrėte bandymus primesti vieną modelį visiems, pagal kurį visi buvo sulyginti siekiant įteigti, kad mažumos privilegijos yra svarbesnės, nei kitų orumas ar bendras gėris“, – kalbėjo popiežius.
Jis citavo savo pirmtaką, popiežių Benediktą XVI, kuris rašė, kad trokšti visuotinės gerovės ir dėl jos stengtis, yra teisingumo ir meilės reikalavimas, o artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rūpinamasi bendrąja gerove, atitinkančia ir jo realius poreikius. Prisiminė popiežius ir citatą, kad visiems šiandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grindžiami konkrečiu dėmesiu asmeniui, ypač patiems pažeidžiamiausiems, ir suvokimu, kad esame kviečiami praplėsti žvilgsnį, kad pažintume didesnį gėrį, atnešiantį naudos visiems.
„Šia prasme semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui, kuris yra ne tik jūsų valstybės ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugebės neprarasti ryšio su tautos šaknimis. Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį“, – teigė Pranciškus.
Popiežius Pranciškus pridūrė, kad taip visi galės su viltimi žvelgti į ateitį, o Lietuva, apie kurią jie svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
„Be jokios abejonės tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos siela ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems, galiausiai – svetingumu ateičiai“, – sakė jis.
„Gerbiamoji prezidente, galite būti tikra, kad katalikų Bažnyčia, kaip ir iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu“, – kalbą baigė popiežius.
Popiežiaus Pranciškaus kalbą susirinkusieji palydėjo apie minutę trukusiais plojimais.
D.Grybauskaitė: dėkoju, kad pasaulio žemėlapyje pirmiausiai matote mažuosius
Prezidentė D.Grybauskaitė popiežių pasveikino lietuviškai ir itališkai.
„Šventasis tėve, sveikinu jus šalies, išlikusios dėl pasiaukojimo ir vilties, žmonių vardu. Dėkoju, kad esate su mumis. Kad pasaulio žemėlapyje pirmiausiai matote mažuosius“, – į popiežių kreipėsi prezidentė.
Ji sakė, kad popiežiaus atvykimą priima kaip lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui.
„Žinome, žmonės jums – svarbiau nei jubiliejai. Bet ši, mums brangi sukaktis neatsiejama nuo Šventojo Sosto, visada rėmusio Lietuvos laisvės idėją“, – kalbėjo prezidentė.
Žinome, žmonės jums – svarbiau nei jubiliejai. Bet ši, mums brangi sukaktis neatsiejama nuo Šventojo Sosto, visada rėmusio Lietuvos laisvės idėją.
Valstybės vadovė priminė, kad kai iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto priėmimo buvo likę daugiau nei metai, popiežius Benediktas XV, paskelbė Lietuvos dieną ir pakvietė pasaulio katalikus rinkti jai aukas.
„Vatikanas vienas pirmųjų pripažino mūsų nepriklausomybę ir tam paskatino kitas valstybes. O vėliau, okupacijos metais, išsaugojo nepriklausomos Lietuvos ambasadą – kaip viltingą laisvės pažadą, ir jis išsipildė“, – kalbėjo prezidentė.
Pasak prezidentės, popiežius Jonas Paulius II aplankė mūsų šalį iš karto po to, kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė, tai buvo reikšmingas ženklas, Šventojo Tėvo parodytas visam pasauliui, ką gali laisvės siekianti šalis.
„Šalis, kurios tautą sunkiausių išmėginimų metais – tremtyse, lageriuose, kalėjimuose, partizanų bunkeriuose gelbėjo gilus tikėjimas. Bažnyčiai atsidavę bebaimiai žmonės net septyniolika metų pogrindyje leido ir platino „Katalikų bažnyčios kroniką“. Jos neįveikė jokios KGB represijos. Visa tai palaikė žmonių dvasią“, – teigė ji.
D.Grybauskaitė sakė popiežiui, kad jis, vienydamas tautas ir religijas, matė ir gelbėjo daug kentėjusių žmonių. Tačiau, anot jos, Lietuva ne tik dalijasi savo skaudžiąja patirtimi, bet ir su didele viltimi žvelgia į ateitį, o šie lūkesčiai pirmiausiai nukreipti į jaunimą, gimusį ir augusį laisvės šviesoje.
„Kartu su jais įsiklausome į jūsų raginimą susitelkti dėl žmogiškesnio pasaulio. To, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo ir daugiau užuojautis. Kad gailestingumo vartai visada išliktų praverti“, – sakė ji.
Anot prezidentės, rytoj, Lietuvos žydų genocido atiminimo dieną, prisiminsime ir mūsų tautiečių gailestingumo pamokas.
„Šalyje, kurioje susidūrė nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, atsirado nemažai žydus gelbėjusių žmonių, kuriems žmogiškumas buvo svarbiausia. Todėl labai simboliška, kad kaip tik šiomis dienomis esate Lietuvoje, – sakė ji. – Susitikimas su jumis stiprins mūsų tikėjimą bei suteiks naujų vidinių jėgų.“
D.Grybauskaitė sakė, kad popiežių Pranciškų visada lydės Lietuvos žmonių širdžių šiluma ir dėkingumas už jo revoliucines pastangas, įveikiant visus iššūkius, priartinti Bažnyčią prie kiekvieno žmogaus.
„Linkiu, kad jūsų žodžiai bet kokioje dirvoje sudygtų vilties daigais, kad jie pražystų ir duotų laukiamų vaisių“, – kalbą baigė prezidentė.
Popiežius kalbėjo itališkai, knygeles su jo kalbos vertimu susirinkusiems Daukanto aikštėje dalino savanoriai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Popiežių Pranciškų pasitiko ir Vilniaus oro uoste, kur jo lėktuvas leidosi 11 val. 30 min. Taip pat popiežių pasitiko premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Bažnyčios herarchai su arkivyskupu Gintaru Grušu priešaky.
16 val. 30 min. popiežius melsis prie Aušros vartų. Iš čia M.Daukšos g. – Žiuprionių g. – Subačiaus g. – Maironio g. – B.Radvilaitės g. – Šventaragio g. popiežius papamobiliu važiuos į Katedros aikštę. Planuojama, kad Šventasis Tėvas čia bus 17.30 val. ir kreipsis į jaunimą.
Po šio susitikimo Pranciškus dar užsuks į katedrą, o tada T.Vrublevskio g. – Arsenalo g. – T.Kosciuškos g. vyks į Apaštalinę nunciatūrą.
Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankosi rugsėjo 22-23 dienomis.
