Populiacijos tyrimas dėl COVID-19: tyrėsi tūkstančiai, teigiamą atsakymą gavo tik vienas

Kaip rodo 15min gauti duomenys, išvis tyrimus pasidarė 3675 žmonės. Daugiausia jų tyrėsi Vilniuje. Čia 2105 piliečiai gavo PGR kodus ir galėjo išsitirti dėl koronaviruso. Vilniuje ir gautas vienintelis teigiamas tyrimo atsakymas. Taip pat sostinėje daugiausia likusių neištirtų ėminių – 205.

Kaune teisę išsitirti gavo 373 žmonės, šeši mėginiai liko neištirti.

Šiauliuose tyrėsi 242 piliečiai, Panevėžyje – 167, Alytuje – 101. Visų jų atsakymai neigiami.

Marijampolėje ištirti 168 žmonės, trys tebelaukia atsakymų. Klaipėdoje ištirti 140 asmenų, vienas tebelaukia atsakymo. Vieno tyrimo iki šiol nespėta ištirti ir Tauragėje, kur išsityrė 98 asmenys.

Utenoje tirti 147 asmenys, keturi tebelaukia atsakymų. Telšiuose atsakymų negavo dvylika žmonių, o tyrėsi 134.

Šis tyrimas sulaukė kritikos, mat žmonėms buvo atliekami PRG tyrimai, o ne antikūnų testai, rodantys jau prasirgtą ligą ir įgytus antikūnus.

Klausiamas, kada planuojami serologiniai visuomenės tyrimai, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį tvirtino, kad tai vyks iškart, vos atsiras serologiniai laboratoriniai testai. Greitieji testai, pasak ministro, tyrimui dar negali būti panaudoti, mat jų patikimumą vertina mokslininkai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė tikino, kad šio tyrimo apskritai negalima vadinti populiacijos tyrimu.

Esą toks tik planuojamas. „Ten reikalinga imtis atitinkama tiek kiekybės žmonių, tiek kokybės – turiu omeny amžiaus grupės tam tikros kad papultų, vyrai, moterys. Turi būti reprezentuojanti imtis. Čia buvo kaip bandymas ir galimybė išsitirti visiems, kurie nori“, – sakė ji.

NVSC atstovės teigimu, populiacijos tyrimas būtų labai naudingas, tačiau su juo esą nereikia skubėti - reikia sulaukti, kol žmonės prasirgs.

"Jie labiausiai naudingi tam, kad galėtume stateguoti toliau karatino ir saugos priemones. Net ir prognozuojant antrą bangą - matysis, koks yra populiacijos imunitetas. Kaip žinote, kad jaustumėmės sąlyginai saugūs, šiuo metu turi būti prasirgę ne mažiau 60-70 proc. populiacijos", - teigė R.Lingienė.

Rezultatų negalės palyginti

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę tvirtino, kad per ilgąjį savaitgalį išsitirti dėl koronaviruso buvo pakviesti beveik 9 tūkst. žmonių.

Pasak ministro, prie prekybos centrų kvietimai dalinti ne šiaip sau, o tam, kad tirtis būtų pakviesti prekybininkai ir vaistininkai.

Tačiau Marijampolės ir Telšių savivaldybės, pasak A.Verygos, nutarė kvietimus dalinti ne prie parduotuvių, o kitur – aikštėse, todėl visų savivaldybių rezultatus esą bus sunku palyginti, tačiau blogiausiai esą elgėsi Vilniaus savivaldybė, kur tyrimai vykdyti išvis kita tvarka.

„Pats blogiausias ir problemiškiausias sprendimas buvo Vilniaus savivaldybėje, kuri išvis susikūrė savo tvarką, nusprendė vadovautis savais kriterijais, naudoti savo sistemą tiek registracijai, tiek tyrimams. Iš tiesų toks elgesys kelia labai rimtą susirūpinimą, – teigė A.Veryga. – Jei savivaldybė savarankiškai apsisprendžia nesilaikyti operacijų vadovo sprendimo, tai tikrai kyla grėsmė, kad ateityje gali ir kitus sprendimus priiminėti tokiu principu, kuris galioja kitoks nei visai Lietuvai. Dėl tokių sprendimų tikrai imsimės priemonių. Aš tikiuosi, kad pažeidusiems tvarkas bus pritaikyta atitinkama atsakomybė.“

Pasak ministro, buvo nukrypta nuo reikalavimų ir pačios tyrimų idėjos, kas norėta ištirti.

Jei savivaldybė savarankiškai apsisprendžia nesilaikyti operacijų vadovo sprendimo, tai tikrai kyla grėsmė, kad ateityje gali ir kitus sprendimus priiminėti tokiu principu, kuris galioja kitoks nei visai Lietuvai.

„Vilniaus savivaldybė visiškai susigalvojo savo registracijos tvarką. Yra perduota informacija ir greičiausiai bus keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo Vilniaus administracijos direktoriui“, – teigė ministras.

Vilniaus savivaldybė tvirtino, kad nebuvo aiškiai nurodyta, kad kodai turi būti dalijami tik spausdinti. Taip pat esą nenorėta paskatinti žmonių būriuotis kodus dalijant prie parduotuvių.

A.Verygos teigimu, tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ne persirgusius, o sergančius, bet nejaučiančius simptomų asmenis, todėl buvo atliekami ne serologiniai tyrimai.

„Persirgimo klausimas – ateities klausimas. Laboratorinių serologinių testų kol kas neturime, o greitieji testai kol kas laukia dar mokslininkų verdikto“, – aiškino ministras.