Vasarį vykdytos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją Seimo rinkimuose balsuotų 15,2 proc. gyventojų, gruodį socialdemokratus būtų rinkęsi 14,5 proc. apklaustųjų.
Tuo metu „Vardan Lietuvos“ bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingai susilygino: už demokratus būtų balsavę 10,1 proc. ( 8,9 proc. gruodį), už konservatorius – 10 proc. rinkėjų (gruodį – 9,7 proc.).
Už opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 9,3 proc. rinkėjų (7,4 proc. gruodį), Liberalų sąjūdį palaikytų 3,3 proc. (5,4 proc. gruodį). Už Darbo partiją bei Laisvės partiją balsuotų po 3,2 proc. respondentų. Atitinkamai gruodį „darbiečius“ būtų rinkę 3,5 proc., Laisvės partiją – 2,1 proc. gyventojų. Kitų partijų palaikymas nesiekia 3 procentų.
„Ypatingai didelis pokytis – dėl Liberalų sąjūdžio, ypač, jei skaičiuotumėme tik nuo balsuojančiųjų – buvo apie 9 proc., dabar – 5 proc.“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Jis tai siejo su neigiamu dėmesiu partijos pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen dėl jos vaidmens aiškinantis apie galbūt nutekėjusią informaciją dėl prokuratūros ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai vaikų seksualiniu prievartavimu pareikšti buvusiam parlamentarui konservatorių gretose Kristijonui Bartoševičiui.
Sociologas pastebi, kad kitai valdančiajai liberaliai jėgai, Laisvės partijai, vertinant tik apsisprendusiųjų ateiti į rinkimus atsakymus, tai išėjo į naudą: „Jie praeina 5 proc. barjerą. Akivaizdu, kad palaikymas iš anų liberalų perėjo į šitą“.
Kad partija parlamente gautų mandatų, būtina įveikti 5 proc. rinkimų kartelę.
Apklausos duomenimis, kad neitų balsuoti, tvirtino 12,3 proc. apklaustųjų (gruodį – 13,6 proc.), kad nežino, už ką balsuotų, sakė 25,6 proc. (28,5 proc. gruodį).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 9-18 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
