„Nežinome realiai priežasčių, kokie yra pagrindiniai sunkumai žmonėms patekti pas gydytoją. Nėra aiškumo, kas valstybėje yra tie lyderiai, kurie iki galo atsakingi už tos problemos suvaldymą, juo labiau, kai visos priemonės yra“, – kalbėjo J.Poškevičiūtė.
Iki 2020 metų pabaigos Jungtinės Tautos, kurioms priklauso ir Lietuva, siekė, kad 90 proc. asmenų, kurie turi ŽIV, apie tai žinotų, kad 90 proc. jų gydytųsi ir tas gydymas 90 proc. jų būtų sėkmingas – viruso asmenys nebeplatintų.
„Galutinis Jungtinių Tautų, ir Lietuvos, tikslas iki 2030 metų visiškai sustabdyti ŽIV plitimą“, – teigė koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė ir pristatė statistiką.
Pavyzdžiui, Rytų Europos ir Centrinės Azijos (posovietinių šalių) regione ŽIV vidutiniškai nustatomas 70 proc. sergančių asmenų, 63 proc. jų gauna gydymą, 93 proc. jų gydymas būna sėkmingas.
Lietuvoje prasčiausia padėtis su gydymo prieinamumu tiems, kurie žino, jog serga ŽIV, teigė J.Poškevičiūtė.
„Testuojame mes neblogai – nėra tragedijos. Nepasiekiame 90 proc., bet yra 83 proc. asmenų, kurie turi ŽIV, žino apie tai. Deja, tik 43 proc. iš tų žinančių asmenų pasiekia gydymą, nors gydymas yra valstybės pilnai kompensuojamas ir visi asmenys, kuriems patvirtinta ŽIV diagnozė, visam gyvenimui draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu“, – kalbėjo nevyriausybininkų atstovė.
„43 proc. yra praktiškai dvigubai mažiau negu Europa, Šiaurės Amerika, ir gerokai mažiau net nei Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybės – Kirgizija ir tas visas regionas“, – pridūrė ji.
Tiesa, iš tų, kurie ŽIV gydosi Lietuvoje, 91 proc. gydymas būna sėkmingas, pažymėjo J.Poškevičiūtė.
„Vadinasi, tuos, kuriuos gydome, mes gydome kokybiškai“, – sakė ji.
Valstybė asmenis, priklausantiems rizikos grupėms, pavyzdžiui, kraujo donorams ar esantiems įkalinimo įstaigose, kompensuoja ŽIV tyrimus, tačiau nemokamai esą išsitirti negali švirkščiamųjų narkotikų vartotojai bei vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
„Jiems greitieji testai kol kas organizuojami tik nevyriausybininkų pajėgomis“, – nurodė J.Poškevičiūtė, nors būtent šiai grupei, anot jos, būtų aktualu išsitirti.
Tą rodo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) statistika.
J.Poškevičiūtės skaičiavimais, apie 1200–1500 Lietuvos gyventojų, žinančių, jog turi ŽIV, nesigydo. Taip, anot jos, yra, nes ŽIV serga paribiuose esantys asmenys, neturintys socialinio draudimo, ir kelią iki gydymo jiems įveikti sunku, o ir medikai, gydantys ŽIV, esą yra tik penkiuose miestuose.
„Vien nukeliavimo problema yra“, – sakė J.Poškevičiūtė.
Kas dar gali trukdyti veiksmingai Lietuvoje valdyti ŽIV viruso plitimą?
NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Brigita Kairienė nurodė, kad tai – žmogiškųjų ir finansų trūkumas, taip pat – teisės aktų pokyčiai, prioritetinių veiklos sričių pasikeitimas.
COVID-19 epidemija pakeitė visus prioritetus.
„COVID-19 epidemija pakeitė visus prioritetus“, – sakė ji.
Dėmesio dėl ŽIV prevencijos stokoja rizikos grupės – neaišku, kaip jas pasiekti, nežinia, koks realus sergančiųjų skaičius, suinteresuotos institucijos negeba bendradarbiauti.
„Lietuvoje yra nemažai institucijų, kurios dirba ŽIV, AIDS prevencijos srityje, bet bendradarbiavimo trūksta“, – nurodė B.Kairienė.
SAM: pacientai gydymą nutraukia savavališkai
Įvardydamas priežastis, kodėl daugiau nei pusė sergančiųjų ŽIV negauna gydymo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis teigė, jog pacientai jį nutraukia savavališkai.
„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiuo metu beveik kas antras, gaunantis antirerovirusinį ŽIV ligos gydymą Lietuvoje, yra švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojas. Susiduriama su gydymosi disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia antiretrovirusinę terapiją (ART) (kasmet apie 10–13 proc.), nesilanko pas gydytojus“, – nurodė jis.
Susiduriama su gydymosi disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia antiretrovirusinę terapiją.
ULAC duomenimis, praėjusiais metais ART iš viso pradėta taikyti 244 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – 1,7 karto mažiau nei 2018 metais – 403, teigė J.Gališanskis.
„2019 metais ART iš viso buvo skirta 1362 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, beveik kas antras (44,5 proc.) iš jų galimai užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 2019 metų pabaigoje 139 (10,2 proc.) pacientams gydymas nebuvo tęsiamas (81 nesilankė, 13 mirė, 5 pacientai išvyko, 18 iš įkalinimo įstaigų grįžo į laisvę, 22 nutraukė savo noru)“, – dėstė SAM atstovas.
Bandant pakeisti situaciją ir užtikrinti, kad švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys liktų įtraukti į gydymą, pasak J.Gališanskio, „skatinamas kompleksinių paslaugų intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims teikimas, aktyvus tokių asmenų integravimas į gydymą ir pagalba asmeniui išliekant gydymo procese“.
„Šių procesų tobulinimui planuojama numatyti papildomas priemones, rengiant naują 2021–2023 m. ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės veiksmų planą“, – pridūrė jis.
