„Nuo pat pradžių dirbau švietimo srityje. Manau, kad tiek, kiek turiu gyvenime patirties, visa ji yra sukaupta šioje srityje. Suprantu, kad jeigu būtų apsispręsta, laukia dideli iššūkiai, reikalingi pokyčiai. Ir būtų džiugu, jeigu pavyktų juos įgyvendinti“, – BNS sakė kandidatė į švietimo ir mokslo ministres.
J.Petrauskienė 1997 metais baigė anglų kalbos pedagogikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje studijavo verslo vadybą.
„Esu baigusi pedagoginį universitetą, visada norėjau būti mokytoja, esu dirbusi mokytoja“, – pasakojo ji.
MOSTA J.Petrauskienė vadovauja nuo centro įsteigimo 2007 metais. Iki tol ji penkerius metus dirbo Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja, 1997-2001 metais buvo PHARE profesinio švietimo ir mokymo reformų koordinavimo centre projektų vadove.
Ji yra įvairių europinių ir nacionalinių vertinimo ir ekspertų grupių, tokių kaip ERAWATCH tinklo, ERAC stebėsenos grupės, Europos nacionalinių įžvalgos korespondentų tinklo, Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vertinimo tinklo (angl. EU RTD Evaluation Network), Bolonijos darbo grupės (angl. Bologna follow-up group), Mokslinės veiklos vertinimo Lietuvos mokslo ir studijų institucijose darbo grupės, Žinių ekonomikos forumo, Sumanios specializacijos rengimo koordinavimo grupės narė ir ekspertė.
Kaip MOSTA vadovė švietimo sistemos trūkumus dažnai pabrėždavusi J.Petrauskienė pasisako už universitetų jungimą, tačiau žada pertvarkas švietimo srityje vykdyti bendradarbiaudama.
„Neįmanoma pasiekti pokyčių nesitariant ir nerandant bendrų veikimo krypčių“, – kalbėjo kandidatė į ministres.
Rekomendavo jungti universitetus
Dirbdama MOSTA vadove, J.Petrauskienė ne kartą kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje reikia optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir sujungti universitetus.
„Analizuojant tarptautinę patirtį akivaizdu, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip sistema galėtų veikti efektyviau, kokybiškiau ir konsolidavimas nėra panacėja, bet tai yra vienas iš labai svarbių instrumentų, kurį renkasi ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos šalių. (...) Lietuvoje yra įvykęs vienas universitetų susijungimo faktas, Veterinarijos akademijos ir Sveikatos mokslų universiteto, nuo 2000 iki 2015 metų Europoje įvyko 92 susijungimai, ir ta tendencija nesustojo, kai kuriose šalyse vyksta antra konsolidavimo banga“, – yra sakiusi ji.
Tuomet MOSTA vadovė kalbėjo, kad neskaitant Karo ir menų akademijų, Vilniuje galėtų būti du stiprūs įvairiapusiai universitetai, Kaune – vienas ar du.
Ketvirtadienį kandidatė į švietimo ir mokslo ministres BNS patvirtino, kad aukštųjų mokyklų pertvarką mato kaip vieną iš krypčių, siekiant gerinti mokslo kokybę.
„Tikslas, kuo esame suinteresuoti visi, yra kokybiška švietimo sistema. Ir kalbant apie aukštąjį mokslą, yra pribręsta reformoms ir tinklo pertvarka yra tikrai viena iš krypčių. Reikia diskutuoti ir rasti siūlymus, kaip ta pertvarka galėtų įvykti pačiu geriausiu keliu, kaip būtų galima pasiekti tų rezultatų, kad užtikrintų aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą Lietuvoje“, – sakė ji.
MOSTA vadovės kandidatūrą į švietimo ministres pateikęs išrinktasis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad J.Petrauskienės požiūris dėl optimizavimo nesikerta su „valstiečių“ politika.
„Mes iš tiesų kalbame apie tinklo optimizavimą, tik matome kelius, kaip tai daryti: galima daryti buldozeriniu keliu mechaniškai, nuspręsti palikti du arba tris universitetus pagal gyventojų skaičių, galima tai daryti skatinant universitetus, skatinant ir tam tikrą valstybinio reguliavimo įrankį, ir pasiekti optimalią struktūrą ir aukštojo mokslo kokybę“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo S.Skvernelis.
Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, kuriam su J.Petrauskiene teko susidurti MOSTA atliekant analizes ir renkant informaciją apie universitetą bei bendrauti Žinių ekonomikos forumo veikloje, apibūdino J.Petrauskienę kaip stiprų, kompetentingą ir logišką žmogų.
„Nuomonė yra gera. Premjeras žadėjo rinktis stiprų žmogų, žinantį terpę, žinantį situaciją, tai taip ir įvyko“, – sakė jis.
Jis išreiškė viltį, kad pasirinktai kandidatei bus sudarytos ir sąlygos dirbti bei įgyvendinti jos planuojamas reformas.
Profsąjungų atstovai tikisi daugiau dėmesio mokytojo profesijai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė, kad ši kandidatūra į ministres buvo gana netikėta, tačiau pirmas įspūdis apie kandidatę – geras.
„Manome, kad kompetencija yra pakankama. Žmogus yra drąsus, kad sutiko imtis tokios srities, kur visi sako, kad reikalingos pertvarkos. Vertiname tokį įsipareigojimą kažką bandyti keisti ir imtis to darbo – čia reikia stipraus ir drąsaus žmogaus“, – sakė jis.
Vienas iš pagrindinių klausimų, kuris bus keliamas naujajai ministrei – mokytojo profesijos prestižo didinimas.
Švietimiečiai artimiausiu metu tikisi susitikti su J.Petrauskiene. A.Navickas vylėsi, kad naujoji ministrė rinksis vienyti švietimo sistemos darbuotojus, o ne juos skaldyti.
Vienas iš pagrindinių klausimų, kuris bus keliamas naujajai ministrei – mokytojo profesijos prestižo didinimas.
„Žiūrint bendrąjį lavinimą, norėtume, kad susitelkta būtų į mokytoją, į jo prestižo ir galių stiprinimą. Per tai būtų galima eiti link kokybės“, – sakė A.Navickas.
J.Petrauskienė apie šią problemą taip pat yra pasisakiusi, akcentuodama, kad trūksta kai kurių sričių mokytojų, o pedagogiką baigusieji dažnai nesirenka darbo mokykloje.
Nors kaip MOSTA vadovė ji dirbo su aukštosiomis mokyklomis, J.Petrauskienė sako turinti patirties ir su profesiniu rengimu, be to, žada į pagalbą pasitelkti kompetentingus įvairių sričių specialistus.
„Taip, mano pagrindinis įdirbis yra aukštajame moksle, kas apima ir kolegijas. Turiu šiek tiek patirties dirbant ir profesinio rengimo srityje. Švietime daug kur yra panašūs principai. Yra subtilumų, bet kokiu atveju, kai bus nutarta dėl ministro, bus formuojamas kabinetas, esu tikra, kad jame bus žmonės, kurie yra kompetentingi įvairiose srityje ir sudėliosime visus pagrindinius žingsnius. Pirmiausia sulaukime sprendimų“, – sakė kandidatė į švietimo ir mokslo ministres.
41 metų J.Petrauskienė ištekėjusi, turi du vaikus.
