Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 11 24

Portretas: R.Masiulio laukia iššūkiai, pertvarkant „Lietuvos geležinkelius“ ir kitas įmones

Energetikos ministro kėdę į susisiekimo keičiantis Rokui Masiulis tikrai turės darbo. Kaip vieną pagrindinių jo iššūkių ekspertai įvardija „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką - čia R.Masiulis turėtų parodyti ir vadybininko, ir laviruoti sugebančio politiko bruožus.
Rokas Masiulius
Rokas Masiulius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Matau didžiulį iššūkį susisiekimo srityje, ypatingai kalbant apie valstybės įmonių, priklausančių šitai ministerijai, efektyvinimą, apie ambicingus projektus susisiekimo srityje. R.Masiulis dirbdamas energetikos srityje pademonstravo, kad šitie darbai ir iššūkiai jam yra įveikiami“, – ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

47-erių R.Masiulio kolegos ir ekspertai teigia, kad vadovaudamas „Klaipėdos naftai“ ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai, o vėliau, vadovaudamas Energetikos ministerijai, jis įrodė, kad geba imtis didelių projektų ir pertvarkų. 2010 metais, paklaustas, ar tiki, kad SGD terminalo projektas bus įgyvendintas, R. Masiulis atsakė: „Tikiu. Viską padarysiu, kad jis būtų“.

R.Masiulis niekada neslėpė, kad vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, o 2015 metais pareiškė savo atskirąją nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo ir nesutiko su Vyriausybės pozicija.

Į abu ankstesnius aukštus postus jis ėjo ilgai nesvarstydamas.

„Nė sekundės nesvarsčiau – taip mąsčiau, jeigu žmogus, kuris yra tavo vadovas, mato situaciją, tikėtina, jis turi daugiau informacijos. Man atrodė, kad tai svarbi pozicija ir jeigu manimi pasitikėjo, reikia sutikti. Mahatma Gandhis (Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis – BNS) yra pasakęs – aš turėjau gyvenime labai daug planų, bet Dievo planai visada buvo kitokie“, – 2010 metų rugpjūtį, tapęs „Klaipėdos naftos“ vadovu, BNS sakė R.Masiulis.

R.Masiulis niekada neslėpė, kad vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, o 2015 metais pareiškė savo atskirąją nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo ir nesutiko su Vyriausybės pozicija.

R.Masiulio iššūkis – „Lietuvos geležinkeliai“

Iš Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukė „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra įvardijusi „valstybe valstybėje“. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas mano, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti atskirti į infrastruktūros valdymo ir krovinių bei keleivių pervežimo įmones.

„Iš esmės esu šalininkas veiklų atskyrimo ir išgryninimo. Tiek atsisakant su geležinkeliais nesusijusio turto, jo inventorizavimo, tiek paties geležinkelio tiesioginės veiklos atskyrimo – infrastruktūros ir krovinių, keleivių pervežimo. Tai vienas svarbiausių turbūt darbų, kuriuos reiktų padaryti su „Lietuvos geležinkeliais“, – BNS sakė V.Rūkas.

Jis taip pat teigė, jog įmonė turėtų vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais ir veiktų skaidriau.

„Visi kiti klausimai turbūt yra natūralūs, kas turi būti daroma: skaidrinama, viešinama, finansinių ataskaitų prasme pateikti jas pagal tarptautinius apskaitos standartus, šiuo metu to nėra daroma. Tokių dalykų tikrai yra, galbūt būtų galvojama apie komandos atnaujinimą, viešas ir skaidrias procedūras, kaip kandidatuotų darbuotojai į vieną didžiausių įmonių“, – kalbėjo investuotojų atstovas.

Pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau to padaryti nė vienai jų nepavyko. V.Rūkas teigė manantis, kad jei R.Masiuliui pakaks noro, jis turėtų sugebėti pertvarkyti įmonę.

Pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau to padaryti nė vienai jų nepavyko.

„Iš tiesų viskas priklauso nuo politinio požiūrio ir intereso – ar yra norima pokyčių, ar nėra norima. Rokas Masiulis kaip vadybininkas ir kaip politikas yra kompetentingas ir niekas jo kompetencija nedvejoja ir neabejoja – tai turbūt galima vienareikšmiškai pasakyti. Kitas dalykas yra politinis užnugaris ir sugebėjimas laviruoti tarp politikų. Rokas Masiulis atrodo gebantis tai atlikti – laviruoti tarp skirtingų partijų, požiūrių. Jis tapo „Klaipėdos naftos“ vadovu prie vienos Vyriausybės, ministru – prie kitos, o prie trečiosios Vyriausybės ir prie pasikeitusios padėties – vėl ministru“, – teigė V.Rūkas.

Krovinių vežėjai tikisi daugiau dėmesio

Automobilių vežėjų asociacijos „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako asmeniškai R.Masiulio nepažįstantis, tačiau iš jo ankstesnių darbų yra susidaręs teigiamą įspūdį.

„Asmeniškai Roko Masiulio nelabai pažįstu, todėl jį vertinti man labai sunku, tačiau iš darbų, kuriuos jis yra atlikęs, įspūdis susidaro teigiamas. Tikimės, kad surasime bendrą kalbą, kad naujasis ministras supras mūsų problemas ir suvoks transporto šakos svarbą mūsų valstybei“, – BNS sakė E.Mikėnas.

Anot jo, „Linava“ jau yra parengusi savo veiklos prioritetus, į kuriuos norėtų atkreipti tiek R.Masiulo, tiek naujojo premjero Sauliaus Skvernelio dėmesį.

„Visų pirma prašome, kad transporto sektorius būtų įtrauktas į prioritetinių ūkio šakų sąrašą (....) Lietuvoje transportas šiuo metu generuoja apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 6 proc. tenka krovininiam kelių transportui. Taip pat tikimės sulaukti ir naujojo ministro paramos derantis su ES senbuvėmis, kad būtume palaikomi kovoje dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, tai pat su trečiosiomis šalimis – Rusija, kitomis NVS šalimis“, – tvirtino „Linavos“ prezidentas.

Lietuvos ir kai kurių kitų vidurio Europos šalių vežėjai prieštarauja Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama nustatyti minimalios algos reikalavimus užsienio vežėjams.

„Taip pat turime klausimų ir dėl viešojo, keleivinio transporto. Manome, kad turime skatinti krovinių tranzitą – nors situacija dabar nėra bloga, tačiau reikia neprarasti turimų pozicijų“, – teigė E.Mikėnas.

Jei kiltų interesų konfliktas, R. Masiulis žada nusišalinti

R.Masiulio brolis dvynys Petras Masiulis vadovauja telekomunikacijų bendrovei „Tele2“, o Susisiekimo ministerija kuruoja ir telekomunikacijų rinką, tad čia gali kilti interesų konfliktas. Pats R.Masiulis teigia, kad dėl to problemų neturėtų kilti, nes nuo su „Tele2“ susijusių klausimų jis nusišalintų.

„Aš manau, kad bus kompetentingų žmonių, kurie galės tuos klausimus spręsti, o aš nusišalinsiu kaip, kad darydavau su „Klaipėdos nafta“ susijusiais klausimais“, – BNS sakė R.Masiulis.

„Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis sako, kad brolio ryžtas ir sąžiningumas padės jam tapti geru susisiekimo ministru.

„Aš manau, kad susisiekimo ministro postas jam be abejonės tinka. Manau, kad jam tiktų ir kiti su ekonomine veikla susiję postai, nes jis turi labai didžiulę patirtį. Jo rezultatai, jam dirbant „Klaipėdos naftoje“ ir Energetikos ministerijoje, kalba patys už save“, – BNS sakė P.Masiulis.

Krikščioniškos vertybės ir ramus R. Masiulio charakteris „nedaužė“ ir žmonių likimų – jis niekada nebuvo linkęs keisti struktūrų ar masiškai atleisti darbuotojų.

Anot jo, persiorientuoti iš energetikos į susisiekimo sritį R.Masiuliui nekils jokių problemų.

„Manau, kad tokiam žmogui, kuris turi tokią patirtį, tas srities pasikeitimas neturės įtakos. Savybės, kurios padės jam eiti ministro pareigas, yra sąžiningumas, ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų ir kūrybiškumas. Manau, kad šios savybės yra idealios ministro savybės“, – kalbėjo P.Masiulis.

R.Masiuliui teks spręsti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ ginčą

Būdamas susisiekimo ministru, R.Masiulis ir toliau neabejotinai turės bendrauti su Lenkijos energetikos ministerija, tik šį kartą – ne dėl energetikos, o dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos valdomos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuvos“ reikalų.

Derėdamasis su Lenkija dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo, jis ne kartą girdėjo Lenkijos energetikos ministerijos atstovų klausimų apie dviejų įmonių nesutarimus dėl krovinių pervežimo tarifų. R.Masiulis yra pripažinęs, kad ši problema apsunkindavo pokalbius su Lenkija dėl bendrų energetikos projektų.

2010 metais, pradėjus vadovauti „Klaipėdos naftai“, vienas R.Masiulio uždavinių buvo keisti šios įmonės sutartį su „Orlen Lietuva“.

„Mes norėtume, kad ta sutartis būtų vienoda abiem pusėms, kad ji nebūtų diskriminuojanti vienos pusės, kaip yra dabar – ji mus diskriminuoja. Mūsų toks interesas – kad sąlygos būtų veidrodinės – kokias teises turime mes, tokias ir „Orlen“. Aišku, pagrindinis ir esminis dalykas yra kaina. Žinome, kad „Orlen“ yra sunkioje būklėje, bet mes irgi derybose turime tvirtų pozicijų, nes mūsų tarifai kitiems klientams yra didesni nei „Orlen“, – tuomet BNS sakė R.Masiulis.

Be to, R.Masiulio laukia nemažas darbas, bendradarbiaujant su bendra trijų Baltijos šalių įmone „RB Rail“, kuri įgyvendina europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, – jo pirmtakas Rimantas Sinkevičius ne itin sutarė su jos vadove Baiba Rubesa.

Tikėjimo vertybės – ir darbe

R.Masiulis ne kartą yra sakęs, kad krikščioniškomis vertybėmis vadovaujasi ir darbe. Praėjusių metų spalį Vyriausybei pasiūlius priimti liberalesnį dirbtinio apvaisinimo įstatymą, R.Masiulis paskelbė savo atskirąją nuomonę, kuria siūlė konservatyvesnį variantą, draudžiantį šaldyti embrionus ir ribojantį jų skaičių.

„Be abejo, tai yra pasaulėžiūra. Tai iškelia tam tikrus reikalavimus sąžiningumo ir kompromisų rengimo. Tai daro įtaką mano kasdieniam darbui“, – BNS sakė R.Masiulis.

Krikščioniškos vertybės ir ramus R. Masiulio charakteris „nedaužė“ ir žmonių likimų – jis niekada nebuvo linkęs keisti struktūrų ar masiškai atleisti darbuotojų.

„Žmonės nekalti, kad vadovas keičiasi, o vien dėl savo patogumo keisti žmones tikrai nenoriu. Jau geriau palaukti, pažiūrėti, ką žmonės gali daryti, tikrai norėčiau išnaudoti turimus žmones maksimaliai“, – 2010 metais sakė naujasis „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis R. Masiulis kadenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirba energetikos ministru.

Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“, anksčiau buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?