Įtarimai pareikšti bendrovės vadovui
Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos prokuratūra informavo, kad įtarimai dėl taršos į Kuršių marias pareikšti dar trims su įmone susijusiems fiziniams asmenims. Iš viso šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų gamtosaugoje.
Prieš kelias savaites įtarimai jau buvo pareikšti buvusiam bendrovės vadovui, operatoriui ir asmeniui, vadovavusiam nuotekų valyklai. Šią savaitę įtarimai pareikšti dar trims asmenims. Visi jie – buvę arba esami vadovai. 15min susisiekė su buvusiu bendrovės generaliniu direktoriumi Arūnu Pasvensku, vadovavusiu iki 2013-ųjų birželio 10-osios. Ketvirtadienį jis buvo apklaustas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, tačiau apie bylą komentarų neteikė. „Nieko nekomentuosiu“, – A.Pasvensko atsakymas buvo lakoniškas.
Įtarimai pareikšti ir tik praėjusių metų gruodį bendrovei vadovauti pradėjusiam Tomui Eikinui.
Pačiai „Grigeo Klaipėda“ pareikšti įtarimai dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.
Nors dar antradienį „Grigeo Klaipėda“ atstovai teigė, jog vidinio tyrimo išvados dar „finalizuojamos“, ketvirtadienį pranešta, kad tyrimas baigtas, o „kaltininkui“ pateiktas ieškinys.
Advokatė: daromas spaudimas
Kaip informavo buvusiam „Grigeo Klaipėda“ darbuotojui atstovaujanti advokatė Julija Viktorija Flis, bendrovė pateikė ieškinį darbuotojui, kuris apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl nuotekų kaip liudytojas.
Su šiuo darbuotoju vyksta teisminis procesas dėl atleidimo iš darbo aplinkybių.
„Bendrovė nurodo, kad atliko vidinį patikrinimą ir nustatė, kad neva šis asmuo yra kaltas dėl to, kad nuotekos buvo išleidžiamos per bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų priėmimo kolektorių į Kuršių marias. Mano nuomone, „Grigeo“ atlieka neteisėtą poveikį liudytojui, kas pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnį galėtų būti vertinama kaip nusikalstama veika“, – teigė advokatė.
Anot advokatės, šitaip gali būti daromas spaudimas didelio atgarsio visuomenėje sulaukusios bylos liudininkui. „Panašu, kad ieškoma kaltųjų, teisine prasme tai keista, nes prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju „Grigeo“, dar nepasibaigus tyrimui, jau nustatė kaltuosius“, – komentavo J.V.Flis. Teisininkei dar neaišku, ko siekiama ieškiniu, nes nėra pateikta jokio reikalavimo dėl galimos žalos.
„Grigeo Klaipėda“: dvi skirtingos bylos
Tačiau „Grigeo Klaipėda“ tikina esą vieno iš buvusių įmonės vadovų Jono Garalio advokatė atskleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenis.
Taip pat pranešime rašoma esą pateikiama klaidinga informacija dėl ieškinio, kuris neturi nieko bendra su prokuratūros atliekamu tyrimu dėl galimos Kuršių marių taršos.
„Grigeo Klaipėda“ pranešime atkreipia dėmesį, kad bendrovė dar pernai vasarą pateikė prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūrai inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto išvaistymo ir žalos jai padarymo (Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis). 2019 m. gruodžio 6 d. buvo pateiktas teismui „Grigeo Klaipėda“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo. Kitą savaitę Bendrovė pateiks dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo.
„Mes kalbame apie ieškinį buvusiems vadovams, kurie buvo atleisti iš pareigų dėl padarytos žalos įmonei dar pernai metų viduryje. Buvę vadovai, kaip įtariama, žaliavas popieriaus gamybai pirko brangiau iš su jais susijusių įmonių ir dėl to padarė didelę žalą „Grigeo Klaipėda“. Ieškinys buvusiems vadovams nėra susijęs su atliekamu prokuratūros tyrimu dėl galimos Kuršių marių taršos. Tai yra dvi skirtingos bylos“, – teigia T.Eikinas, „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius.
Galima buvusių vadovų nusikalstama veika, pasireiškusi bendrovės turto švaistymu bei sistemingu veikimu prieš bendrovės interesus, o taip pat nusikalstamu (aplaidžiu) savo pareigų nevykdymu, anot įmonės, truko devynerius metus – nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasarį, rašoma pranešime spaudai.
Aiškinasi teisme
15min vėl susisiekus su liudininko advokate J.V. Flis, ši patikino, kad „Grigeo Klaipėda“ klaidina. Esą ikiteisminis tyrimas dėl galimo bendrovės turto iššvaistymo net nebuvo pradėtas. Sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau šis prokurorų sprendimo nepakeitė. Konstatuota, kad tai civiliniai, ne baudžiamieji santykiai.
Sausį bendrovė kreipėsi į teismą ir iš buvusių vadovų bei kitų asmenų reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.
BNS informavo, jog „Grigeo Klaipėda“ prašo priteisti 1,383 mln. eurų žalos atlyginimo iš buvusio įmonės generalinio direktoriaus Vido Beržonskio, buvusio gamybos direktoriaus Jono Garaliaus, bendrovės „ChemTrade LT“, jos vadovo ir akcininko Rolando Palčiausko bei buvusio įmonės „Algol Chemicals“ vykdomojo direktoriaus Vaidoto Kizelevičiaus.
Kaip informavo „Grigeo Klaipėda“, artimiausiu metu žadama paskelbti vidinės tyrimo komisijos išvadas dėl bendrovės leidžiamų nuotekų.
Sausio 7-ąją Klaipėdos apygardos prokuratūra paskelbė atskleidusi didelio masto taršos skandalą, kai kartono gamykla nuotekas išvalydavo tik mechaniškai. Toksiškos nuotekos, kaip nustatyta tyrimo metu, apeidavo biologinio valymo įrenginius. Tokios nuotekos patekdavo į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių, kuriuo tekėdavo jau švarios nuotekos į marias.
Tokia veikla galėjo tęstis keliolika metų, kai tik bendrovė perėmė buvusius „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius ir nusprendė pati tvarkyti po gamybos proceso atitekančias nuotekas.
Paskaičiuota, kad šitaip bendrovė per metus galėdavo sutaupyti po 1,5 mln. eurų.
