Sekmadienį Grigiškių gyventojai jau galėjo kiek atsikvėpti – potvynis ėmė slūgti. Labiausiai apsemtose vietose vandens lygis sumažėjo net iki 40 centimetrų. Tačiau kelių sodybų gyventojams teko laikinai palikti namus. Viena senyva moteris prisiglaudė pas gimines, nes patvinęs vanduo užliejo jos garažą, lauke esantį tualetą, pripildė šulinį. Kita šeima nusprendė išvykti, nes vanduo ne tik užpylė jų pirtį, garažą, bet ir apsėmė namą.
Šio namo šeimininkas Jurijus Poplavskis piktinosi, kad nuostolių patyrė ne tiek dėl gamtos stichijos, kiek dėl netoliese įrengtos užtvankos savininkų – UAB „Hidromodulis“ – nenoro padėti žmonėms. Jo manymu, jeigu bendrovė būtų anksčiau per užtvanką nuleidusi daugiau vandens, potvynio būtų pavykę išvengti.
„Nei kritinės situacijos, nei nuostolių, nebūtų reikėję sudaryti komisijų, kviesti įvairių tarnybų darbuotojų“, – dabar jau tik kaip apie teorinę galimybę kalbėjo J.Poplavskis. Namą Vokės upės pakrantėje jis pasistatė prieš aštuonerius metus, bet tokia bėda nutinka pirmą kartą.
Priežastys – miglotos
Tuo tarpu Grigiškių seniūnas Leonardas Klimovičius užtvankos Grigiškėse šeimininkų kaltinti neskubėjo. Jo manymu, viena iš galimų priežasčių – užtvankos rekonstrukcija, kai buvo nuleisti ten tyvuliuojantys tvenkiniai, o bėgantis vanduo užnešė daug dumblo. Tačiau specialistai nėra tuo tikri.
Tikslios potvynio priežasties mes vis dar nežinome, – kalbėjo seniūnas.„Upės vaga ties Grigiškėmis tapo seklesnė, viršuje susidarė storas ledo sluoksnis ir vanduo neturėjo kur pratekėti. O kita galima šio potvynio priežastis yra šaltis. Hidrologai tvirtina, kad po atšilimo staiga paspaudęs šaltukas užšaldė vandenį, susiaurino upės vagą. Tačiau tikslios priežasties mes vis dar nežinome“, – kalbėjo seniūnas.
Anot seniūno, gyventojų siūlymai nuleisti dar daugiau užtvankos vandens nepriimtini, nes tada nukentėtų centriniu šildymu besinaudojantys grigiškiečiai.
„Jeigu maksimaliai nuleistume vandenį, vanduo šiose sodybose gal ir nuslūgtų, bet sustotų gamyba bendrovėje „Grigiškės“, sutriktų vandens tiekimas į katilinę, kuri šildo visą miestą. Taip išgelbėtume devynias apsemtas sodybas, bet daugybę gyventojų paliktume žiemą be šildymo“, – tokią galimybę iš principo atmetė L.Klimovičius.
Per arti vandens
Vilniaus valdžios vyrai dėl susidariusios situacijos linkę bent dalį kaltės suversti patiems nukentėjėliams. Anot vicemero Romo Adomavičiaus, nuvykęs į Grigiškes ir pamatęs, kaip arti vandens stovi namai, nustebo ne vienas Ekstremalių situacijų komisijos narys.
„Apžiūrėjome vieną palyginti neseniai pastatytą namą, kuris labiausia nukentėjo per šį potvynį. Jo gyventojai tikrai turėjo atsakingiau pamąstyti prieš įsikurdami taip arti vandens, juk upė turi savybę patvinti. Reikėjo pagalvoti apie apsaugą, gal supilti nedidelius pylimus. Bet nesinorėtų labai kaltinti ir žmonių, nes leidimus statyti išdavusios institucijos privalėjo žmones įspėti dėl grėsmės“, – svarstė R.Adomavičius.
Tačiau gyventojai jokios savo kaltės neįžvelgia. J.Poplavskis laukia, kada galės grįžti į namus ir įvertinti, kokį nuostolį patyrė.
„Labiausia nukentėjo pirtis, nes buvo užsemta apie metrą. Taip pat nežinau, kas nutiko šildymo sistemai, valymo įrenginiams. Garaže esanti duobė – sklidina vandens. Tikrai nemažas nuostolis bus“, – savo vargus vardijo vyras.
Kieno dabar eilė?
Grigiškių seniūnas iškart paaiškino, kad seniūnija nuostolių kompensuoti negali. Bet jis nėra įsitikinęs, ar gyventojams pavyks įrodyti ir užtvankos šeimininkų kaltę bei gauti kompensaciją. Dabar bandoma užkirsti kelią tolesniam potvynio plitimui, artimiausiomis dienomis ketinama gelbėti kabinamą tiltą – jis įšalęs upės vandenyje.
Anot seniūno L.Klimovičiaus, pavasario Grigiškės su nerimu laukia ir dėl kitos priežasties: „Bijome, kad kitoje užtvankos pusėje, Santakos gatvėje, nekiltų potvynis. Jeigu tik per užtvanką paleidžiama daugiau vandens, kitoje pusėje prišąla daugiau ledo, kuris tirpdamas grasina užpilti ten gyvenančių žmonių namus. Su gamta kovoti sudėtinga, stebuklų padaryti negalime – jeigu vienus gelbėdami nuleisime daugiau vandens per užtvanką, kitus paskandinsime.“
