Ne vieną kartą šį klausimą svarstę sostinės politikai pagaliau uždegė žalią šviesą dviejų aikštelių statyboms, tačiau projektas, pagal kurį požemines ir antžemines automobilių stovėjimo aikšteles ketinama statyti pasirašius su investuotojais koncesijos sutartį, buvo keičiamas daugybę kartų.
„Nors pinigų tam kaip ir nereikia, projekto rengimas užtruko. Jis visada buvo tarp prioritetinių, bet konkretūs sprendimai, kada ir kaip prasidės aikštelių statyba, priimti tik dabar. Nepavadinčiau to vilkinimu, tiesiog vyko debatai“, – tvirtino savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus.
Pagal parengtą projektą iki 2015 metų Vilniuje ketinama pastatyti dešimt požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, tačiau pirmiausiai tikimasi sulaukti investuotojo, kuris imtųsi statyti dvi pirmąsias – J.Lelevelio ir A.Vienuolio bei A.Smetonos gatvėse. Šios investicijos, kaip planuojama, sieks per 40 mln. Lt. Investuotojui taip pat bus tam tikram laikui perduota prižiūrėti jau pastatytas dvi automobilių aikšteles Tilto gatvėje ir po V.Kudirkos aikšte.
Rasti investuotojų nebus lengva
Taikomosios politikos instituto ekspertas Šarūnas Gustainis įsitikinęs, kad projekto rengimas užsitęsė dėl kelių priežasčių. „Iš pradžių parengtos konkurso sąlygos buvo labai griežtos, jas, mano, kaip eksperto, manymu, atitiko tik vienas lietuviško kapitalo verslo subjektas. Dabar patvirtintos sąlygos labai skiriasi nuo buvusiųjų, jas atitikti galės kur kas daugiau dalyvių. Taip pat nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai“, – teigė ekspertas.
Anot Š.Gustainio, Vilniaus savivaldybė nepateisinamai ilgai nesprendė automobilių statymo problemų miesto centre ir tai tapo viena iš priežasčių, kodėl apmirė Gedimino prospektas. Tačiau kad bus lengva rasti investuotojų šiems darbams, ekspertas nedrįso tvirtinti.
„Konkurso dalyvių, norinčių tapti projekto operatoriais, tikrai bus, bet finansavimo problema yra didžiulė. Nė viena finansinė institucija nebenori skolinti Vilniaus savivaldybei ir daugelis iš jų, mano spėjimu, tikriausiai nebūtų labai patenkinti finansuodami projektą gavę tik savivaldybės garantiją. Nenoriu prikalbėti, bet bijau, kad bus paprašyta valstybės garanto“, – sakė Š.Gustainis.
Stovėjimo kaina bus aiški iš anksto
Anot savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėjos Rasos Cibulskienės, parengtas sutarties su būsimu investuotoju projektas. Kai bus paskelbtas konkursas ir sulaukta konkrečių pasiūlymų, tuomet turėtų paaiškėti ir kiek teks mokėti už automobilio statymą naujoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Orientuojamės, kad palikti automobilį valandai naujose aikštelėse, baigus 2013 m. statybas, kainuos maždaug 4 Lt, – sakė R.Cibulskienė„Tendencijos iš anksto bus žinomos, kad nepaaiškėtų jau pastačius aikštelę, jog valanda stovėjimo joje kainuos 10 ar 20 Lt. Orientuojamės, kad valandos kaina baigus statybas 2013 metais sieks 4 Lt“, – sakė R.Cibulskienė.
Pastačius naujas automobilių stovėjimo aikšteles, kur kas mažiau automobilių stovės gatvėse. Politikai neatmeta, kad stovėjimas gatvėse dar pabrangs, nes tai yra viena iš priemonių priversti vairuotojus automobilius palikti uždarose stovėjimo aikštelėse.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovės Daivos Kaminskaitės teigimu, kai sostinės gatvėse atsirado mėlynoji rinkliavos už automobilių stovėjimą zona, mokesčių už stovėjimą tose zonose surenkama apie 17 proc. daugiau.
„Stovėjimo vietų užimtumas mėlynojoje zonoje 2010 metų pabaigoje, palyginti su 2009 m., truputį sumažėjo. Tačiau reikia nepamiršti, kad žiemą stovinčių automobilių skaičius sumažėja kasmet. Todėl ir pernykštį automobilių skaičiaus mažėjimą aš siečiau su sezoniškumu, o ne su mūsų įpročių keitimu ir noru vaikščioti pėsčiomis – dauguma vairuotojų vis dar mielai privažiuotų iki pat reikiamo objekto durų“, – sakė D.Kaminskaitė.
