Keičiami ne tik laipsnių pavadinimai ir žymėjimai, bet ir jų sistema. Iki reformos nekarininkų laipsniai buvo skirstomi į kareivių (jūreivių), seržantų (viršilų) ir puskarininkių. Atsižvelgus į tai, kad sąvokų „seržantas“ ir „puskarininkis“ reikšmė iš principo yra ta pati, nuspręsta nekarininkų laipsnius skirstyti į dvi kategorijas: kareivių (jūreivių) ir puskarininkių. Bendras nekarininkų laipsnių skaičius po reformos išliks toks pat, koks yra šiuo metu.
Ypač svarbus reformos pakeitimas – atskiriamos karjeros karių („kovinių“) ir karių specialistų kategorijos ir įvedami karių specialistų laipsniai – seržanto specialisto, vyresniojo seržanto specialisto, štabo seržanto specialisto (Karinėse jūrų pajėgose – štabo laivūno specialisto). Toks išskyrimas leis į kariuomenę pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus (pvz., medikus, informacinių technologijų specialistus, kt.), kuriems nebereikės tarnybos kariuomenėje pradėti nuo žemiausio karinio rango, ir kartu leis sutaupyti lėšas, skirtas karių rengimui.
Kariu specialistu galės tapti asmuo, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir specialybę, būtiną pareigoms vykdyti. Po būtinųjų karinių mokymų šiam asmeniui bus suteikiamas seržanto specialisto karinis laipsnis su galimybe kilti iki štabo seržanto specialisto. Kariams specialistams, norintiems gauti aukštesnį laipsnį, nebereiks vykti kelti kvalifikacijos į karjeros ir karinės specialybės kursus. Toks pakeitimas leis kariams specialistams lanksčiau siekti karjeros ir, tikimasi, motyvuos aukštos kvalifikacijos specialistus rinktis tarnybą kariuomenėje. Karinių laipsnių hierarchijos atžvilgiu seržantų specialistų laipsniai atitiks karjeros seržantų laipsnius, t. y. seržanto specialisto laipsnis bus tokios pat vertės kaip ir karjeros seržanto.
Po reformos padaugės karių eilinių laipsnių – šalia eilinio įvedamas jaunesniojo eilinio ir vyresniojo eilinio laipsniai. Sprendimas padidinti kareivių laipsnių skaičių leis atitinkamai padidinti eilinių karių gretas ir sudarys sąlygas juos tinkamai motyvuoti keliant laipsnį ir atlyginimą toje pačioje laipsnių grupėje.
Grandinio laipsnis išliks, tačiau jis bus priskirtas prie vadų laipsnių (grandinis – grandies, keturių karių, vadas) ir iš kareivių kategorijos yra perkeliamas į puskarininkių. Puskarininkių kategoriją taip pat sudarys seržanto, vyresniojo seržanto, štabo seržanto (štabo laivūno), viršilos (laivūno) ir seržanto majoro (vyresniojo laivūno) laipsniai.
Jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir vyresniojo puskarininkio laipsnių nebeliks, juos atitinkamai pakeis štabo seržanto, viršilos (laivūno) ir seržanto majoro (vyresniojo laivūno) laipsniai. Kaip sakė vienas reformos autorių, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis vyr. psk. Saulius Baldauskas, puskarininkiai Lietuvos kariuomenėje yra ne tik karinis laipsnis, bet ir karinių laipsnių kategorija (puskarininkių korpusas), ir pareigybė (pvz., bataliono vyriausiasis puskarininkis), todėl pervadinus puskarininkių laipsnius bus išvengta dviprasmybių ir painiavos.
Viršilos kariniam laipsniui yra sugrąžinama istorinė Lietuvos tarpukario laikų vieta karinių rangų sistemoje, atitinkanti kuopininko pareigybę. Po reformos viršilos laipsnis išliks, jis bus aukštesnis ir atitiks ankstesnį puskarininkio laipsnį.
Keičiant dabar tarnaujančių nekarininkų laipsnius pagal naująją sistemą, visi kariai gaus naujus laipsnius, pvz.: grandinio laipsnį turinčių karių laipsnis po reformos bus eilinio (karinėse jūrų pajėgose – jūreivio), jaunesniojo seržanto – vyr. eilinio (vyr. jūreivio), seržanto – grandinio, vyresniojo seržanto – seržanto, viršilos (laivūno) – vyr. seržanto ir t. t. Tačiau naujasis laipsnis nebus žemesnis nei turėtas. „Nesvarbu, koks bus laipsnio pavadinimas, – nei jo vertė, nei kario tarnybinis atlyginimas, pasikeitus laipsniui, nesumažės“, – pabrėžė vyr. psk. S. Baldauskas.
Nuo kitų metų taip pat pailgės kai kurių nekarininkų išleidimo į atsargą amžiaus riba. Numatoma, kad nuo grandinio iki seržanto majoro (įskaitytinai) į atsargą kariai bus išleidžiami sulaukę 50 metų, žemesnio negu grandinio laipsnio – sulaukę 40 metų.
Aukštesnių karinių laipsnių suteikimo tvarka kareiviams (jūreiviams) ir puskarininkiams iš esmės nesikeis, tačiau kai kuriems laipsniams sugriežtinami išsilavinimo reikalavimai – viršilos laipsniui gauti privalomas išsilavinimas – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis, seržantui majorui – aukštasis universitetinis.
Taip pat šiek tiek keičiasi kai kurių laipsnių privalomas tarnybos laikas. Kandidatai aukštesniam laipsniui gauti galės būti teikiami ištarnavę jaunesniuoju eiliniu (jaunesniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip 6 mėnesius, eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju eiliniu (vyresniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius; grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus; štabo seržantu (štabo laivūnu), viršila (laivūnu) – ne mažiau kaip 3 metus. Karjeros karys, pradėjęs tarnybą profesinėje karo tarnyboje, turės galimybę gauti aukščiausią puskarininkių grupės karinį laipsnį po penkiolikos su puse metų.
Kariuomenėje kariniai laipsniai žymi karių tarnybos patirtį ir kvalifikaciją, reguliuoja karių tarpusavio santykius. Karininkų laipsniai Lietuvos kariuomenėje prasideda nuo leitenanto laipsnio. Kariūnas nėra kario sinonimas, kariūnas – karo akademijos studentas, būsimas karininkas.