Šalies vadovas šį klausimą parlamentarams teikia Teisėjų tarybai prieš pusantros savaitės konstatavus, kad šie teisėjai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Iniciatyvą politikams pristatys prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
G.Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų prieš Teisėjų tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Seimo nariai inicijavo apkaltos procedūrą visiems aštuoniems įtariamiems teisėjams, tačiau šis klausimas nebus svarstomas šią savaitę vykstančioje neeilinėje parlamento sesijoje.
Seimas taip pat imsis prezidento siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.
