„Rekomendacijos padėtų sklandžiau organizuoti vaikų maitinimą taikant švediško stalo ypatumus, išlaikant aukštą maisto kokybę bei užtikrinti visavertę vaikų mitybą. Jomis bus galima naudotis organizuojant ne tik mokyklų, bet ir poilsio stovyklų, neformalaus ugdymo mokyklų ir kitų vaikų kolektyvų maitinimą“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Algirdas Šešelgis.
Pirmosios švediško stalo principą išbandė šešios Kauno rajone esančios ugdymo įstaigos. Jų vadovai sako, kad projektas pasiteisino su kaupu, todėl jį ketina tęsti iš šiam pasibaigus.
„Nemėtomas maistas, vaikai kultūringiau valgo, jie maistą pasirenka, daugiau daržovių valgoma. Darbuotojams tik buvo daugiau streso ir darbo, bet dabar jau viskas gerai – pačios virėjos džiaugiasi, kad vaikai gali rinktis“, – BNS sakė Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė.
Mokyklų vadovai labiausiai akcentuoja, kad sumažėjo išmetamo maisto kiekiai.
Pasak Lapių pagrindinės mokyklos direktorės Danguolės Rinkūnienės, išmetamo maisto beveik neliko.
„Išmetamo maisto sumažėjo, praktiškai neliko, nes mes darome taip: vaikai pavalgo ir jeigu lieka sriubos, tai po pamokų ateina visi, kas nori, ir nemokamai suvalgo tą sriubą“, – BNS teigė D.Rinkūnienė.
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos vadovė Valė Urbelienė įsitikinusi, kad šiuo metu gerąja projekto patirtimi galima dalytis ir su kitomis mokyklomis.
„Pirmiausia, vaikai mokomi savarankiškumo, atsakingai pasirinkti tai, ką jie nori, bet saikingai, taip pat jie yra atriboti nuo nesveiko maisto. Čia vaikai pasirenka sriubą, daržoves, antrą patiekalą – mūsų akimis, tai labai gerai“, – BNS sakė V.Urbelienė.
„Norėčiau, kad mano anūkai tokią pačią galimybę turėtų kitose mokyklose“, – pridūrė ji.
SAM rekomendacijas ketina parengti iki šių metų pabaigos bei pateikti jas derinti suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei.
Teigiama, kad mokyklų bendruomenės pačios galės pasirinkti, nori jos organizuoti maitinimą švediško stalo principu ar nenori.
Švediškas stalas – maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.
Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.
