Ikiteisminio tyrimo metu bus nagrinėjamos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) ir vienos statybų vystymo kompanijos sudarytos taikos sutarties, kuri kartu yra ir žemės sklypo, esančio Oslo g. 1, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo (BK 228 str.) ir turto iššvaistymo (BK 184 str.). Įtarimai niekam nėra pareikšti.
Šį ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius. Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba, jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo. Įtarimai niekam nėra pareikšti.
Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), taikos ir sklypo pardavimo sutartį sudarė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir bendrovė „SKR Baltic“.
Ministerijai įtarimų sukėlė kaina, už kurią parduodamas daugiau nei 8 ha sklypas – 7,3 mln. eurų, kai Registrų centro duomenimis, sklypo vidutinė rinkos vertė šiemet siekia 8,9 mln. eurų. ŽŪM manymu, pasirašydama taikos sutartį, NŽT pažeidė viešąjį interesą ir galimai padarė daugiau nei 1,5 mln. eurų žalą valstybei.
Tuo metu sprendimą pradėti tyrimą STT priėmė įvertinusi viešoje erdvėje esančią informaciją, taip pat 22 pareiškėjų kreipimąsi, gautą iš Generalinės prokuratūros bei Seimo Antikorupcijos komisijos.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, tyrimą atlieka Centrinė tyrimų valdyba, jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
ŽŪM antradienį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl NŽT sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas, prašydama įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.
ŽŪM teigimu, buvęs NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo dieną, o žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai.
Kaip teigia ministerija, sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, bendrovei „SKR Baltic“ be aukciono buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – sklype ji planavo statyti kitus statinius.
Portalas delfi.lt anksčiau rašė, kad sklypas yra strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, šalia Neries upės, o „SKR Baltic“. vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė.