„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 04 06

Praėjus dešimtmečiui po Rolando Pakso atstatydinimo Aloyzas Sakalas sako, kad politinės moralės lygis smuko dar žemiau

Lygiai prieš dešimt metų, balandžio 6-ąją Seimas iš prezidento pareigų pašalino Rolandą Paksą. Po pirmosiso Europoje prezidento apkaltos tikėtasi, kad šis apsivalymas Lietuvos politiką pakylės į kitą lygį. „Moralinė kartelė buvo pakelta aukštai, daug kas tikėjosi, kad taip ir liks, tačiau dabar ji nuleista žemiau, nei prieš R.Pakso apkaltą“, – 15min.lt teigė tuomet komisijai, matavusiai R.Pakso grėsmės lygį, vadovavęs socialdemokratas Aloyzas Sakalas.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

2004 balandžio 6-ąją Seimo balsavimu baigėsi daugiau kaip 5 mėnesius trukęs skandalas, kuris Lietuvą padalijo į dvi stovyklas.

Seimo balsavimas įvyko po to, kai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad R.Paksas Konstituciją pažeidė trim atvejais: išimties tvarka suteikdamas Lietuvos pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, nutekinęs valstybės paslaptį ir darydamas neteisėtą įtaką perimant „Žemaitijos kelių“ akcijas.

Dėl kiekvieno kaltinimo Seimas balsavo atskirai. Už pirmus du kaltinimus balsavo 86, už kaltinimą dėl „Žemaitijos kelių“ akcijų – 89 parlamentarai. Palaikyti apkaltą reikėjo mažiausiai 85 parlamentarų balsų.

R.Paksas auką vaidina jau 10 metų

Apkaltos procesas yra ne tik mano asmeninė drama ar tragedija, bet ir labai rimtas valstybės, jos institucijų ir visos Lietuvos teisės sistemos išbandymas. Tai, be abejo, ir kai kurių politikų bei pareigūnų padorumo, sąžiningumo, moralumo egzaminas, kurį įvertinti teks istorijai, – prieš balsavimą kalbėjo R.Paksas.

Prieš balsavimą R.Paksas Seimo nariams priminė, kad jo apkalta – neturintis precedento įvykis, kuris taps Lietuvos vizitine kortele žengiant į senosios Europos namus: „Apkaltos procesas yra ne tik mano asmeninė drama ar tragedija, bet ir labai rimtas valstybės, jos institucijų ir visos Lietuvos teisės sistemos išbandymas. Tai, be abejo, ir kai kurių politikų bei pareigūnų padorumo, sąžiningumo, moralumo egzaminas, kurį įvertinti teks istorijai.“

Pirmasis Europos vadovas, išverstas iš posto apkaltos būdu, R.Paksas per dešimtmetį tiesiog įsijautė į aukos vaidmenį.

Seimui neradus jėgų pataisyti Konstituciją, kuri atvertų kelius R.Paksui kandidatuoti į prezidentus, R.Paksas vis tiek nešė dokumentus į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir prašė jį registruoti kandidatu, o išgirdęs neigiamą atsakymą net kreipėsi į teismą, kuris patvirtino komisijos sprendimą.

Kai kurie Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai ir užuominomis, ir atvirai yra kalbėję, kad vaidinti visų talžomą auką – rinkimų į Europos Parlamentą reklaminis triukas. Nes iš tiesų R.Paksas nenori kandidatuoti, nes žino, jog rinkimuose skaudžiai pralaimėtų prezidentei Daliai Grybauskaitei, o tuomet griūtų R.Pakso sukurtas mitas, kad žmonės nori jį matyti prezidentu, bet jį nuvertęs "klanas" iki šiol kaišioja pagalius į ratus.

A.Sakalas: Seimas – bestuburis

Laikinajai tyrimo komisijai dėl  galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui per R.Pakso apkaltą vadovavęs socialdemokratas Aloyzas Sakalas tikras – Lietuva iš R.Pakso apkaltos nepasimokė nieko.

Iš aktyvios politikos pasitraukęs socialdemokratas pabrėžė, kad daugelis tikėjosi, jog apsivalymas pakels Lietuvos politikos kokybę, tačiau, jo teigimu, gyvenimas parodė ką kita – dabar kartelė nuleista žemiau, nei buvo prieš R.Pakso apkaltą.

„Dabartinė prezidentė daro kur kas didesnius Konstitucijos pažeidimus, negu darė R.Paksas“, – 15min.lt sakė A.Sakalas.

Tai yra tokie pažeidimai, už kuriuos nuo R.Pakso būtų buvę nulupti du kailiai, – sakė A.Sakalas.

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkui pikta, kaip D.Grybauskaitė elgėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo metu: „Ji darė įtaką Vitalijaus Gailiaus atleidimui iš FNTT vadovo pareigų, sakė, kad teismų sprendimai yra teismų sprendimai, bet niekas nepanaikino melo detektoriaus parodymų, o tai jau yra teismo negerbimas.“

A.Sakalo teigimu, D.Grybauskaitė neturi teisės nekviesti Seimo pirmininkės ir Darbo partijos pirmininkėsį Valstybės gynimo tarybos posėdžius ir nepateikti informacijos, kodėl taip elgiasi.

„Tai yra tokie pažeidimai, už kuriuos nuo R.Pakso būtų buvę nulupti du kailiai“, – reziumavo buvęs vienas svarbiausių prezidento apkaltos architektų.

Socialdemokratas šios kadencijos Seimo narius pavadino bestuburiais: „R.Pakso apkaltos laiku Seimo nariai buvo ryžtingesni ir labai atidžiai žiūrėjo į teisės principus, teisė buvo aukščiau už bet ką. O dabartiniams politikams  į teisę nusispjauti. Ką pasako prezidentė, tas tampa įstatymu.“.

Jo įsitikinimu, R.Paksas niekuomet nebebus išrinktas prezidentu, A.Sakalas mano, kad jis gali tapti nebent Seimo nariu.

R.Ačas kartais gailisi, kad buvo R.Pakso pusėje

Ilgus metus R.Pakso bendražygiu buvęs, bet dėl planuotų „Tvarkos ir teisingumo“ jungtuvių su Darbo partija durimis trenkęs Remigijus Ačas 15min.lt teigė, kad po apkaltos buvo kalbama, jog džinas iš butelio paleistas, politikai vieni kitiems grasino apkalta. Tačiau paskui viskas nurimo.

Bendro nepadoraus tikslo siekimas kartais suvienija visus. Tai buvo akivaizdu per R.Pakso apkaltą, kai didžiausi priešai, kurie, atrodė, niekada negalėtų sėdėti prie vieno stalo, tapo draugais, – sakė R.Ačas.

„Jeigu nebūtų buvę R.Pakso apkaltos, esu įsitikinęs, kad D.Grybauskaitei ji būtų surengta. Girdėjau ne vieną politiką kalbant, kad jai jau seniai reikėjo apkaltos, bet kaip mes atrodysime prieš pasaulį – surengėme vienam prezidentui apkaltą, dabar rengiame kitam. Viešai kalbėdami apie prezidentę politikai renka žodžius ir bando švelniai pasakyti, bet užkulisiuose apie ją kalba kitaip“, – sakė pašnekovas.

R.Ačas teigė, kad kartais gailisi, jog buvo R.Pakso bendražygis, o kartais – priešingai: „Nesigailiu todėl, kad įgijau tam tikros patirties, pamačiau, kokie politikai gali būti veidmainiai. Bendro nepadoraus tikslo siekimas kartais suvienija visus. Tai buvo akivaizdu per R.Pakso apkaltą, kai didžiausi priešai, kurie, atrodė, niekada negalėtų sėdėti prie vieno stalo, tapo draugais“.

Seimo narys iš Raseinių pridūrė, kad jam gaila per apkaltą prarastos sveikatos: „Gailiuosi todėl, kad per apkaltą susirgau sunkia liga, dėl kurios ir dabar turiu daug problemų, vartoju vaistus. Šis laikotarpis nepraėjo be pasekmių, palietė šeimą – dukrai dėl pergyvenimų smarkiai išslinko plaukai. Žmonės kartais galvoja savanaudiškai ir nesiskaito su jokiomis priemonėmis.“

Skandale minėtas ir pats R.Ačas, VSD pažymoje buvo rašoma, kad per stomatologę Renatą Smailytę jis bendravo su prieštaringai vertinamu Rusijos verslininku Anzoriu Aksentjevu-Kikališviliu, kuris turi interesų Lietuvoje vykstančiuose privatizavimo procesuose bei palaiko ryšius su Lietuvos nusikalstamomis grupuotėmis. Apie pažymą sužinojęs R.Paksas sustabdė dešiniąja jo ranka laikyto R.Ačo įgaliojimus.

Prezidento poste praleido daugiau kaip metus

Per penkis mėnesius Lietuva pasidalijo į dvi stovyklas, įvyko daugybė mitingų ir akcijų, kuriose R.Paksu nusivylę žmonės ragino jį kuo greičiau atsistatydinti, o rėmėjai bandė įpūsti stiprybės nepasiduoti klastingiems sąmokslininkams.

Prezidento poste Rolandas Paksas praleido 13 mėnesių ir 11 dienų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs