Anot jo, nors įvyko kariniai veiksmai, žuvo daug žmonių, o teritorijos iki šiol yra okupuotos, tarptautinė bendruomenė iki šiol nepateikė tinkamos reakcijos. Pasak Ž.Pavilionio, po karinio konflikto buvo tam tikrų politinių pareiškimų, susitikimų tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek NATO, bet jau po dviejų mėnesių tarptautinė bendruomenė „iš esmės atleido Rusijai kaltes“.
Ragina kreiptis į ES institucijas
„Tai, kas buvo įvykdyta sąmoningai, kam Rusija ruošėsi, kaip sakė Vladimiras Putinas, nuo 2006 metų, buvo atleista. Tai, aišku, paskatino Rusiją imtis tolesnių žygių“, – kalbėjo politikas, pridurdamas, kad Lietuvos protestas dėl to nebuvo išgirstas.
Kaip kalbėjo konservatorius, Lietuva tuomet liko vienintelė šalis, protestavusi prieš tai, kad Rusijai būtų atleista. Taip pat, kaip sakė Ž.Pavilionis, liko neįgyvendintas tuomečio Prancūzijos prezidento Nicolaso Sarkozy planas, kuriuo siūlyta atitraukti kariuomenes iki karinių linijų ir įsileisti tarptautinius stebėtojus į okupuotas teritorijas. Be to, politikas sakė, kad iki šiol nėra keliami jokie sankcijų klausimai.
Todėl Ž.Pavilionis, kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu nusprendė kreiptis į Lietuvos diplomatijos vadovą, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių su prašymu, kad šis kreiptųsi į ES institucijas bei Prancūzijos vadovybę. Jų turėtų būti prašoma įvertinti, kaip iki šiol buvo įgyvendinamas N.Sarkozy planas.
„Jeigu tarptautinė bendruomenė, ES, Prancūzija dar kartą su mumis konstatuos, kad akivaizdu, jog jis nėra įgyvendintas, siūloma kelti atitinkamų sankcijų klausimą, nes nusikaltėliai negali likti nenubausti. Tie nusikaltimai yra tęsiami, Rusija tai ne kartą pademonstravo“, – kalbėjo Ž.Pavilionis, pridurdamas, kad nusikaltimai, už kuriuos nėra atsakoma, gali pasikartoti.
Kritikavo Prancūzijos prezidentą
Parlamentaras A.Ažubalis kalbėjo, kad po 2008 metų niekas nepasikeitė ar net pablogėjo: „Mes turime šliaužiančios sienos problemą. Ta pati Rusijos siena perkeliama vis giliau į Sakartvelo teritoriją. Aišku, Sakartvelas nenori konfliktuoti ir nenori atsakyti ginkluota jėga, tik veža stebėtojus.“
Pasak jo, tarptautinė bendruomenė nebeįgali padėti okupuotoms tautoms. Jis teigė, kad tinkamiausias sprendimas dabar – priimti sankcijas. A.Ažubalis pabrėžė, kad dabartinis Prancūzijos prezidentas E.Macronas turėtų rūpintis tęstinumu ir siekti, kad būtų įgyvendinamas N.Sarkozy pasiūlytas planas.
„Ką jis vietoj to daro? Jis susitaria su Rusijos prezidentu, kad padės gabenti humanitarinę pagalbą į Siriją, pažeisdamas visus iki tol išsakytus vertinimus apie Rusijos vaidmenį toje pačioje Sirijoje. Mes matome liūdną ir apgailėtiną vaizdą“, – kritikos negailėjo A.Ažubalis, ragindamas taikyti sankcijas Rusijai.
Sakartvelas – geopolitinis įkaitas
Pasak L.Kasčiūno, per dešimtmetį po vykusio karinio konflikto įvyko daug svarbių dalykų, kurių pagrindinis žaidėjas buvo Rusija.
„Pirmiausia, 2010 metais buvo dislokuota įvairi karinė technika, tie regionai paversti savotiškais kariniais postais, po to prasidėjo tas „borderizacijos“ procesas, kuris pakeitė daugelio žmonių gyvenimus, kai buvo perkirstos žemės, jie atskirti nuo savo bendruomenių, buvo sulaužyti žmonių gyvenimai.
Rusija manipuliuoja tautų apsisprendimo teise, kai jai tai naudinga. Ta manipuliacija vyksta iki šiol“, – kalbėjo L.Kasčiūnas. Anot jo, Gruzija, kurią neseniai Lietuvoje priimta vadinti Sakartvelu, tampa savotišku geopolitiniu įkaitu, kai turi rinktis, ar integruotis į Vakarus, ar išlaikyti teritorinio vientisumo viziją.