Šią ir kitą informaciją, susijusią su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla, antradienį įstaigos vadovė Agneta Skardžiuvienė pristatė Seimui.
2016-aisiais pareiškėjai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dažniausiai skundėsi dėl galimos diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos, darbo santykių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų srityse. Moterys į Kontrolierių kreipėsi dviem procentiniais punktais dažniau nei vyrai.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad sostinės ir jos apylinkių gyventojai, lyginant su kitais regionais, geriausiai geba identifikuoti diskriminaciją.
Dažniausiai pažeistas teises dėl galimos diskriminacijos gynė Vilniaus regiono gyventojai. Telšių regiono gyventojai – pasyviausi.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad sostinės ir jos apylinkių gyventojai, lyginant su kitais regionais, geriausiai geba identifikuoti diskriminaciją bei yra linkę dažniau nei kitų regionų gyventojai, ginti savo pažeistas teises“, – rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje.
Nors Lygių galimybių įstatymas įsigaliojo 2005-aisiais, skundų ir tyrimų skaičius dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu išaugo tik 2015 metais. Kontrolieriaus tarnybos nuomone, tai lėmė aktyvi VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ veikla, informuojant Tarnybą dėl galimai diskriminuojančių darbo skelbimų, bei didėjantis piliečių sąmoningumas ir supratimas.
Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu į Tarnybą dažniausiai kreipėsi vyrai, tačiau jie rūpinosi ne tik savo, bet ir moterų teisėmis.
2016-aisiais Tarnyboje buvo atlikti 55 tyrimai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu. Tai didžiausias tokių tyrimų skaičius nuo 2005-ųjų. Vienas iš tirtų skundų buvo susijęs su taros supirkimo paslauga pagal užstato už vienkartines pakuotes sistemą. Dėl jo taros supirkimo vietos turėjo tapti pritaikytos asmenims su judėjimo ir regos negalia.
Kitas kreipimasis buvo susijęs su nevienodo dydžio piniginiais prizais, skiriamais olimpinių ir parolimpinių žaidynių sportininkams, tačiau dėl galiojančio reglamentavimo jis nebuvo nagrinėjamas.
„Nepaisant to, [...] vienodas olimpinių ir parolimpinių žaidynių traktavimas yra socialinio teisingumo klausimas, todėl sportininkai su negalia turėtų būti skatinami taip pat kaip ir sportininkai be negalios, o negalią turinčių sportininkų pasiekti aukšti rezultatai neturėtų būti menkiau vertinami“, – teigia Kontrolierius.
Kontrolierius veiklos ataskaitoje išskyrė romų diskriminacijos Lietuvoje klausimą, tačiau tik 16 proc. visų praeitais metais gautų skundų dėl galimos diskriminacijos rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir etninės priklausomybės srityse buvo susiję su šia tautine bendrija.
Praeitais metais Kontrolierius atsisakė tirti 170 skundų, kadangi dauguma jų buvo nepriskirtini Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.
Išplėtus Kontrolieriaus kompetencijas, tarnyboje nuo 2016-ųjų liepos įsidarbino naujų žmonių, įsteigta 19 pareigybių, tačiau dėl lėšų trūkumo darbuotojų sumažėjo iki 15-os.
Anot Kontrolieriaus, Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra pakankamai efektyvi priemonė darbdaviams sudrausminti ir įpareigoti juos laikytis teisės aktų reikalavimų: „Praktika rodo, kad darbdaviai dažnai dėl nežinojimo darbo skelbimuose nurodo diskriminacinius reikalavimus, pavyzdžiui, dėl lyties ar amžiaus“.
Tarnyba taip pat pastebi, kad interneto svetainių administratoriai ar valdytojai neatsako už darbo skelbimų turinį ir jų atitikimą įstatymams, todėl siūlo įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris šią situaciją keistų.
