Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais.
Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.
Tuo metu lapkričio, sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais du-tris kartus buvo išaugęs ir pamokų, kurios buvo pateisintos dėl ligos, skaičius.
Ministerijos duomenimis, pernai lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 metų lapkritį – pernai tokių buvo 18,7 tūkst., o užpernai – 12,7 tūkstančio. Tuo metu pavasario mėnesiais – balandį ir gegužę – vaikų sergamumas infekcinėmis ligomis buvo penktadaliu didesnis negu tuo pačiu metu ankstesniais mokslo metais.
„Mes labai aiškiai matome iš statistikos, kuri yra kasmėnesinė, kad didesnis praleistų pamokų skaičius yra labai aiškiai koncentruotas į kelis mėnesius – tai yra sausis, vasaris, balandis. Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Dėl to, anot ministerijos, praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, kaip pateikiama informacija apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje.
„Būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti“
Nuo 2023-ųjų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį. Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Anksčiau tėvai galėjo pateisinti daugiau pamokų – papildomi kontrolės mechanizmai įsijungdavo, kai be pateisinamos priežasties būdavo praleidžiama apie pusę pamokų.
Ministerijos duomenimis, įsigaliojus naujai tvarkai, 38,5 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, 16,6 proc. – pamokų, kurios pateisintos mokyklos vadovo įsakymu.
Atitinkamai 19,3 proc. sumažėjo pamokų, kurios yra pateisinamos tėvų dėl ligos, 8,3 proc. – pamokų, kurios pateisinamos tėvų dėl kitos priežasties.
I. Gaižiūno teigimu, pasikeitusios tvarkos rezultatai ministeriją tenkina.
„Nes mes matome pagerėjimą kitais mėnesiais. Ar tvarką būtų galima tobulinti, tikriausiai būtų galima rasti, kaip ją tobulinti, tačiau šiandien, mūsų vertinimu, tai dar per ankstyvas klausimas“, – teigė viceministras.
Anot jo, prireiks bent poros metų duomenų įsigaliojusiais tvarkai įvertinti, kadangi yra nemažai faktorių, tokių kaip sergamumas, lemiančių mokinių pamokų lankomumą.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
„Mes manome, kad šiais metais poreikio (keisti tvarką – BNS) dar nėra. Poreikis gali būti, bet manome, kad tikrai būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti ir po jų žiūrėti ir įsivertinti, matyti tendenciją“, – BNS sakė jis.
Be to, anot J. Trumpos, mokiniai pastebi, kad ne visos mokyklos įsigaliojusios tvarkos laikosi.
Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai, dvyliktokai
Pasak ministerijos, geriausias mokinių lankomumas išlieka 5 klasėje: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis šioje klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 9 proc., kai ankstesniais – 13 procentų.
Tuo metu daugiausia pamokų praleidžia III ir IV gimnazijos klasės mokinių: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje – 32 procentus (atitinkamai 2022–2023 metais 33 proc. ir 38 proc.).
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokiniui praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas, mokyklos atstovai apie tai kalbasi su tėvais.
„Jeigu pokalbis nepadeda, tai turi įsijungti mokyklos gerovės komisija su pagalbos specialistais ir žiūrėti, kokia čia situacija, galbūt tai yra ir vaiko teisių pažeidimas, nes mokyklą lankyti yra vaiko teisė“, – sakė I. Gaižiūnas.
Jo teigimu, jei toks vaiko teisių pažeidimas tęsiasi ir toliau, apie tai turi būti pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Tvarką vadina antikonstitucine
Tuo metu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas galiojančią lankomumo tvarką vadino antikonstitucine ir pridūrė manantis, kad reikia skatinti tėvų atsakomybę, o ne nepasitikėjimą jais.
„Šiai dienai tėvai yra priversti pažeidinėti vaikų teises, vaikų konstitucines teises, pateikti duomenis apie vaiko sveikatą mokyklai, nors tai su ugdymu visiškai nėra susiję“, – BNS kalbėjo jis.
„Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų“, – sakė K. Mikolajūnas.
Anot tarybos pirmininko, dėl to, kad vaikas sloguoja ar jam nežymiai pakilo temperatūra, nereiškia, kad jis turi eiti į polikliniką, kur šansai, jo nuomone, užsikrėsti yra dar didesni.
„Tėvai yra arčiau vaiko, jie geriausiai žino, kada reikia eiti pas medikus, o kada ne, kada infekcija lengvai praeina ir viskas“, – sakė K. Mikolajūnas.
„Reikia skatinti tėvų atsakomybę ir tėvai noriai prisiima tą atsakomybę, ją neša. Aš nemanau, kad čia yra kažkas, ką reikėtų papildomai daryti, ar kažką keisti“, – kalbėjo jis.
