Krūptelėti iš siaubo vis verčiančią moters gyvenimo istoriją 15min aprašė kiek daugiau nei prieš metus. Tuo metu, vykstant teisminiam procesui, ji slėpė savo tapatybę – viešai prisistatė kitu vardu.
Socialinių paslaugų įstaigoje „Kauno kartų namai“ sūpuodama ant rankų vos savaitės laiko mažylę, ji papasakojo, kaip 11 metų buvo išprievartauta patėvio, atstumta šeimos įjunko į narkotikus, kol galiausiai tapo prekybos žmonėmis auka. Moteris teigė net tris kartus buvusi „arti Dievo“, išbandė ir kietą kalėjimo gultą, vertėsi prostitucija, nuo klientų susilaukė keturių dukryčių (dvi jų – taip pat dvynukės), kurių dėl sunkios padėties buvo priversta atsisakyti.
Kartais atrodo, kad nesulaukiu pagalbos vien dėl to, kad esu čigonė, atstumtoji. Lakstau kaip išprotėjusi po institucijas, ir nieko. Atsuka nugarą.
„Auga mergytės su mano dėde. Jos laimingos, aprūpintos. Vyresnėlės labai gražios. Kai užaugs, gal norės susipažinti su manimi. O dabar nelendu į jų gyvenimą. Turėjau padaryti, ką padariau“, – prisipažįsta Oksana.
Glaudžiasi apgailėtinos būklės bute
Prabėgus metams nuo pastarojo pokalbio, su Oksana susitinkame Kauno rajone, Lapėse. Kurį laiką gyvenusi „Kauno kartų namuose“, ji buvo priversta iš jų išsikraustyti. Tuomet bandė nuomotis butą, tačiau, gaunant 100 su trupučiu eurų pašalpą, išlaikyti nuomojamą būstą Kaune – itin sudėtinga. Nuomotojai paskelbus, jog butas bus parduodamas, Oksana liko be gyvenamosios vietos.
Prašė pagalbos savivaldybės, vaiko teisių apsaugos atstovų, tačiau šie liepė laukti. Dvynukių šiuo metu besilaukiančiai moteriai pagalbos ranką ištiesė uošviene vadinama trijų mažiausių vaikų tėvo, Oksanos gyvenimo draugo, mama – suteikė pastogę Kauno rajone.
„Matote, koks čia butas. Nėra nė šildymo, tad galima būtų kęsti tik iki žiemos. Jei iki jos valdžia neskirs socialinio būsto, nebetikėsiu nė vienu žmogumi. Kad kam rūpi.
Nėra čia ir jokio vandens. Uošvis nueina, pasemia jo iš kaimynų šulinio. Tualetas lauke. Ir visad reikia prašyti kaimynių pagalbos, kad mano mergytę prižiūrėtų, kol einu atlikti gamtinių reikalų. Sudėtinga. Kartais atrodo, kad nesulaukiu pagalbos vien dėl to, kad esu čigonė, atstumtoji. Lakstau kaip išprotėjusi po institucijas, ir nieko. Atsuka nugarą.
Neprašau juk rūmų. Net čigonai turi savo namus“, – patikino Oksana, papasakojusi, jog užsienyje vaiką pagimdžiusiai draugei buvo skirtas ir butas, ir vežimėlis, ir rūbelių.
Vaikų tėvas – už grotų
Vis dėlto ji džiaugiasi turinti stogą virš galvos. Juk, pasak Oksanos, yra daug blogesnių situacijų, kai vienos mamos priverstos ir po 9 vaikus auginti skurde.
Šalia jos, mažame kambarėlyje, gyvena ir „uošvis“. Jo sveikata prasta, tad septintą mėnesį besilaukiančiai moteriai po namus be patogumų tenka suktis vienai. Paprašytos, kartkartėmis drabužius išskalbia kaimynės. Jos draugas, visų trijų vaikučių tėvas, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje.
„Buvau kvaila. Įsimylėjau. Maniau, sukursime šeimą, jis dirbs, išsiversime. Bet nedirbo. Taip, iš pradžių kiek padėdavo dukrytę prižiūrėti. Paskambina ir dabar iš kalėjimo, teigia, kad labai myli. Bet meile sotus nebūsi. Nelankau jo. Lai sėdi. Per durną galvą ten yra. Nusprendžiau ir pasakiau jam, kad jei išėjęs nesusitvarkys, nenustos gerti, kartu mes nebūsime. Turiu galvoti apie vaikus.
Nebus daugiau ir vaikų. Ar galite pagalvoti, kad septynis jau turiu? Siaubeli. Vos ne visa moterų futbolo komanda. Pati būsiu vartininke.
Daugiau vyrų mano gyvenime nebus. Svetimi prie mano vaikų tikrai nesiartins. Nebus daugiau ir vaikų. Ar galite pagalvoti, kad septynis jau turiu? Siaubeli. Vos ne visa moterų futbolo komanda. Pati būsiu vartininke. Kai pagimdysiu šias dvynes, prašiau, kad pridegintų, jog nebeturėčiau daugiau. Vyrams lengviau – padaro ir dingsta“, – tikino Oksana.
Paklausta, kaip nutiko tai, jog pajamų neturinti, su mažu vaikeliu ant rankų ir savo vyru nelabai galinti pasikliauti moteris vėl ėmė ir taip greitai pastojo, Oksana patikino norėjusi savo dukrytei broliuko ar sesutės. Dėl to, kad reiks vienai dviem rankomis auginti tris vaikus, ji nepanikuoja. Žvelgdama į krykštaujančią dukrytę ir švelniai vadindama ją namų signalizacija, moteris švyti. Dar labiau ima švytėti, paprašyta įsivaizduoti savo svajonių namus.
„Meilės pas mus yra – čia svarbiausia. Ko man reikia? Dukryt, ko tau reiktų? – kreipdamasi į vienerių mažylę, paklausia Oksana. – Įsivaizduoju du kambariukus. Vaikiški tapetai su meškučiais, vaikiškas žaidimų kilimėlis. Lovytės su užuolaidomis. Turėčiau galimybę, sukurčiau vaikams kamputį. Apstatyčiau savaip. Nebesinori su vaikais ant kupros kraustytis iš vienos vietos į kitą – norisi savo būsto.
Kartais susimąstau, kad už tuos pinigus, kuriuos išleidau per tiek metų narkotikams, galėjau jau ir butą turėti. O jei ir draugas būtų normalus, galėtume ir čia, pas uošvienę, susitvarkyti, remontus pasidaryti. Uošvis vos 3–4 eurus už elektrą sumoka. Pigiai gyventume. Bet tas žodelis „jei“...“
Gyvena iš menkos pašalpos
Paklausta, su kokiais sunkumais, be to, kad gyvena net elementariausių patogumų neturinčiame bute, šiuo metu susiduria, Oksana prasitaria, jog dėl augančio pilvo jau darosi sunku susitvarkyti su vis judresne tampančia dukryte. Moteris tikisi, jog po pusmečio ji galės pradėti lankyti darželį.
„Negavau gero vyro, bet gavau puikią anytą. Ji labai daug padeda. Pinigais paremia. Kadangi yra siuvėja, man, dukrytei visokių drabužėlių prisiuva“, – demonstruodama spintos turinį, pasidžiaugė iš 80 eurų pašalpos bei 70 eurų, skirtų išleisti maisto prekių parduotuvėje, per mėnesį gyvenanti Oksana.
Paklausta, o ar ji pati turi kokį talentą, amatą, iš kurio galėtų uždirbti eurą kitą, 4,5 metų narkotikų jau nebevartojanti pašnekovė šypteli: „Mokėjau tik narkotikus pardavinėti. Dar patikdavo siuvinėti, siūti – močiutė gražiai tą darydavo. Mano vaikai mokysis. Aš noriu, kad jie ir skaityti, ir rašyti mokėtų. Ne taip, kaip aš. Noriu, kad to, ką aš mačiau, jie niekad nematytų.“
Išnaudotojų neįkalino
Bylą dėl išnaudojimo Oksana prieš savo du tautiečius laimėjo 2016 m. lapkričio 29 d. Tačiau tiek jos advokatas, tiek prokuroras neliko patenkinti teismo sprendimu. Jos išnaudojai buvo nuteisti lygtinėmis įkalinimo bausmėmis: vienas 3,5 metų, atidedant bausmės vykdymą 3 metams, kitas – 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2,5 metų.
Kaltinančioji pusė prašė šiuos ne kartą teistus, bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų veikusius ir neišsilavinusią, lengvą protinį atsilikimą turinčią Oksaną išnaudojusius asmenis į kalėjimą pasiųsti dvigubai ilgesniam ir, aišku, realiam laikui.
Manoma, kad romų porelę išgelbėjo tai, kad jie patys augina tris mažamečius vaikus, teismo proceso metu išsikraustė iš taboro.
Nesutikdami su šiuo sprendimu, bylos prokuroras ir Oksanos advokatas pirmosios instancijos nuosprendį skundė. Tačiau šių metų balandį buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuris situacijos nepakeitė. Nukentėjusiajai Oksanai buvo priteista tik 700 eurų neturtinės žalos, nors prašyta priteisti daug daugiau – 5 000 eurų.
„Taip, jie turi savų vaikų. Bet nejau nesvarbu, kad narkotikais žudė kitus vaikus? – retorinį klausimą uždavė Oksana. – Jie jau turėjo lygtines bausmes. Dabar vėl nuteisė kalėti lygtinai. Ar gali taip būti?“
