Pataisų projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), įgyvendindama naują Europos Sąjungos Audiovizualinę direktyvą, tačiau pataisų formuluotės atveria kelią interpretacijoms, apie tai, kad jos taisytinos, pasisakė ir prezidentė.
Seimas numato svarstyti ir LRT įstatymo pataisas, nors specialios komisijos išvados su įstatyme teikiamais pasiūlymais ir atmestos du kartus, dabar jau galutinai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tiki, kad pavyks įrodyti, jog įstatymas naudingas ir reikalingas, o nacionalinio transliuotojo valdymas – depolitizuojamas. Ekspertai ir opozicija tikina, kad tai tik įstatymo fasadas, tikrovėje politikai nori užsitikrinti kuo didesnę nacionalinio transliuotojo kontrolę.
„Mums balsų neužteko, kad patvirtintume išvadas, bet tai nieko nekeičia“, – taip „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė po to, kai Seime antrą kartą nepavyko patvirtinti LRT komisijos išvadų.
Panašu, kad R.Karbauskis tiki posakiu, kad trečias kartas nemeluoja. Nepatvirtinus išvadų, Seime įstatymu bus bandoma keisti nacionalinio transliuotojo LRT valdymą. Esą paskaitę įstatymą Seimo nariai pamatys, kad ir išvados buvo teisingos.
„Seimo nariai skaitė išvadas, jie turėjo daug nuogąstavimų dėl pasiūlymų, nuogąstavo, kaip atrodys įstatymo projektas. (Jie – LRT.lt) turės galimybę įsitikinti, kad įstatymo projektas nieko nepolitizuoja. Priešingai – jis sukuria sąlygas depolitizuoti LRT Tarybą“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Siūloma įsteigti naują organą – valdybą. Ją skirtų LRT taryba. Valdyba būtų atsakinga už valdymą, taryba – už LRT turinį. Jai vadovautų LRT generalinis direktorius. O skyrimui numatyta nelengva procedūra.
„Aš neįsivaizduoju pagal projektinį pasiūlymą, kaip tą valdybą galima politizuoti, nes jos formavimo tvarka siūloma tokia: LRT taryba skelbia viešąjį konkursą ir jo metu parenkama audito bendrovė, kuri vykdytų kandidatų atranką. Tų narių būtų atrenkama berods 12 ir iš jų taryba skirtų keturis kandidatus“, – teigia A.Širinskienė.
Taip pat siūloma trumpinti tarybos narių kadenciją – nuo šešerių iki penkerių metų. Nors mažinamas politikų skiriamų narių skaičius, skiriant daugiau nepriklausomų atstovų, ekspertai abejoja, ar tai padidins žiniasklaidos laisvę, nes skyrimas būtų siejamas su politikų kadencijomis.
Depolitizuojami buvo ir „Jonavos grūdai“, tačiau įmonės valdyboje ėmė mažėti Žemės ūkio ministerijos deleguotų atstovų, bet, LRT tyrimų skyriaus duomenimis, valdyboje kaip nepriklausomas narys buvo atsiradęs „valstiečių“ partijai priklausantis Audrius Zalatorius. Po tyrimo jis iš valdybos pasitraukė. Valdyboje dar du nariai, deleguoti valstiečių valdomos Žemės ūkio ministerijos.
Tikindamas, kad LRT tikrai mažinama politikų įtaka, R.Karbauskis Seimui taip pat teikė Konstitucijos pataisas, kurios neleistų LRT tarybos nariams būti politinių partijų nariais. Julius Sabatauskas sako, kad tam Konstitucijos keisti nė nereikėtų, tačiau apskritai tokia nuostata nereikalinga ir pati prieštarauja Konstitucijai, nes esą yra diskriminacinė.
„Didesnis politizavimas – keisti valdymo tvarką, kai tos pačios kadencijos Seimas skiria tos pačios kadencijos LRT tarybos narius, nes tada, koks skirtumas, ar jie bus partiniai, jie pasirenka sau tinkamus asmenis, lojalius valdančiajai daugumai. Didesnio politizavimo būti ir negali“, – tikina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys J.Sabatauskas.
Šiuo metu taryboje yra partijoms priklausančių narių. LRT taryboje yra ir konservatorius Kornelijus Platelis. Jis tikina, kad gina ne partijos, o jį delegavusių menininkų interesus.
„Pirmiausia mane į tarybą ne politinė partija delegavo, o Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir jai atstovauju taryboj. Mano pagrindinis rūpestis logiškai turėtų būti, kad LRT būtų kuo daugiau meno ir kultūros. Taigi jokių politinių dalykų čia nepropaguoju, o apskritai manau, kad akcija yra bandymas teisios paskleisti dūmų uždangą – viešieji ryšiai. Bandoma paskleisti, kad iš tikrųjų norima depolitizuoti valdymą“, – pastebi jis.
Vytautas Plečkaitis – socialdemokratas. Jis sako, kad kaip tik reikia stiprinti partijas, nes ir nepartiniai asmenys turi politines pažiūras, tik šios dažnai viešai nedeklaruojamos.
„Kiekvienas žmogus turi savo pažiūras ar partinis ar ne, bet turi pažiūras, aš kelčiau abejones su tais žmonėmis, kurie deklaruoja, kad nepriklauso partijoms, yra tariamai objektyvūs. Būtent jie galėtų nuspręsti, kas yra gerai. Tai yra nonsensas (nesąmonė – LRT.lt)“, – teigia jis.
Siūlomam LRT įstatymui Seimo teisininkai turi daugiau nei 50 pastabų. Teisininkai ir žiniasklaidos ekspertai sako, kad tokiais klausimais reikia daugiau ekspertų nuomonių.
„Konstitucinis Teismas yra išreiškęs labai griežtą doktriną dar 2006 m., kad nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas yra Konstitucijos ginama vertybė. Taigi siūlymai keisti valdymo struktūrą, neturėtų būti siauro politinio intereso dalykas, o turėtų būti plačiai aptariamas su visuomene, sulaukiant ekspertų išvadų, pačios LRT nuomonės“, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis taip pat įžvelgia problemų siūlymuose.
„Čia aš matau didžiausią problemą tokią, kad pati žiniasklaidos politika yra iš antro galo formuluojama. Viskas apsistoja ties Seimo komitetu – jei įstatymo projektas būtų rengiamas Kultūros ministerijoje, derinamas su ekspertais, jis būtų kitoks, tų klaustukų galėtų būti mažiau“, – pastebi jis.
„Valstiečių“ lyderis tikina, kad visų nuomonių klausiama, tik įstatymas teikiamas jų nesulaukus.
„Yra išsiųstas 160 Europos Sąjungos, pasaulio institucijų, parlamentų Europos Sąjungos šalių ir nacionalinių transliuotojų. Būtent tas įstatymo projektas, kad jų siūlymai, nuomonės, kad jų tos mintys ir geroji praktika galėtų būti pritaikyta Lietuvoje“, – sako R.Karbauskis.
Nauja iniciatyva Seime – kovoti su propaganda ir dezinformacija. Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis, pasak žiniasklaidos ekspertų, siekiama išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą. Tačiau ir sukritikavus Seimo narį ar valdžios instituciją, ir tai traktavus kaip nepasitikėjimo ar nepasitenkinimo kurstymą, galėtų grėsti sankcijos.
Žurnalistai skaičiuoja, kad politikai nesismulkina – šioje kadencijoje pateikta apie dešimt siūlymų, kurie galbūt ribotų žiniasklaidos laisvę.