2015 05 07

Pramoninkai su Vyriausybe žada dar diskutuoti dėl socialinio modelio

Lietuvos pramonininkai ketina dar diskutuoti su Vyriausybe dėl naujo socialinio modelio, sako konfederacijos prezidentas. Roberto Dargio teigimu, prezidentė abejoja, ar toks modelis bus patvirtintas Seime. Dalia Grybauskaitė kartoja, kad Darbo kodekso pakeitimai turėtų būti visos Vyriausybės, o ne vienos ministerijos darbas ir atsakomybė.
Dalia Grybauskaitė ir Robertas Dargis
Dalia Grybauskaitė ir Robertas Dargis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Pasikeitėme nuomonėmis apie tai, kokia tikimybė, kad visas socialinis modelis toks, koks jis yra šiandien, galėtų praeiti Seime. Tam yra nemažų abejonių, ir prezidentė jas išreiškė. Sutarėme, kad mūsų konfederacija dar kartą detaliau padiskutuos apie svarbiausius punktus Vyriausybėje ir gali būti, kad ne visas modelis bus pateiktas Seimui, o atskirai etapais“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Dargis.

Jo teigimu, pokalbyje be kita ko patarta ir socialinio modelio įtaka valstybės finansams.

„Prezidentė galvoja, kad mokslininkų darbas yra daugiau atspindintis mokslininkų požiūrį.  Klausimas yra galbūt, jog tai yra per didelės apimties dalykas, kad būtų priimtas sėkmingai Seime. Ypač valstybės finansų išbalansavimo problema irgi prezidentės pažymėta, nes negalima su tokiais pakeitimais pabloginti valstybės finansų situacijos“, – kalbėjo R.Dargis.

Atsakomybė už modelį – ne vienai ministerijai

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Darbo kodekso pakeitimas turėtų būti ne vienos ministerijos, o visos Vyriausybės darbas ir atsakomybė.

„Lietuva yra pribrendusi darbo santykių peržiūrai. Todėl tik atsakingo susitarimo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės pagrindu pasiekti Darbo kodekso pokyčiai gali užtikrinti konkurencingą ir pažangią Lietuvą“, – pranešime spaudai sakė valstybės vadovė.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau žadėjo, jog socialinis modelis Seimui bus pateiktas gegužės pabaigoje.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais. Tuo, kad modelį gali patvirtinti šios kadencijos Seimas, suabejojo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų