„Mistral“ pardavimas atspindi Prancūzijos politinę valią ekonominiu sandoriu pagerinti ekonominę valstybės padėtį. Šis sandoris mums reiškia 5 mln. darbo valandų darbuotojams – tai atitinka ketverius darbo metus tūkstančiui žmonių“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Prancūzijos diplomatas.
Dėl minėtų laivų pardavimo nuogastavimus anksčiau yra išreiškę Lietuvos politikai.
Pasak ambasadoriaus, tokiu būdu taip pat siekiama įtraukti Rusiją į tarptautinių problemų sprendimą.
„Mes negalime reikalauti, kad Rusija dalyvautų sprendžiant tarptautines problemas, jei pasaulio scenoje nežiūrime į ją kaip į partnerę. Norime su ja bendrauti kaip su tolygia partnere“, – kalbėjo. F.Laumonieras.
„Laikas atverti akis ir pamatyti, kad šaltojo karo laikai baigėsi, kad dabar tikrai ne per anksti padaryti išvadas, net jei visos problemos nėra išspręstos, ir užmegzti artimesnius santykius su Rusija, taip pat – ginkluotės srityje. Tokie Prancūzijos veiksmai padeda įtraukti Rusiją kaip dalyvę. Stiprindami ryšį su ja, žinoma, stipriname ir Europos Sąjungos (ES) saugumą“, – tikino ambasadorius.
Jis tvirtino, kad išsakyta kritika dėl esą sandorio neskaidrumo ir nesolidarumo yra nepagrįsta.
„NATO nerado priežasčių prieštarauti šiam planui (..) 2010–ųjų vasarį Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė šį planą, todėl manome, kad mūsų veiksmams nestigo skaidrumo“, – sakė diplomatas.
Be to, ambasadorius tvirtino, kad Prancūzija, skirtingai nei kai kurios kitos NATO narės, skiria reikiamą pagal įsipareigojimus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį organizacijai.
„Žinome, jog ne visos NATO narės skiria nustatytą BVP dalį. Prancūzija supranta, kad ne kiekvienos valstybės galimybės tai leidžia, tačiau noriu pažymėti, kad Prancūzija prisideda prie šio bloko saugumo skirdama reikiamą BVP dalį“, – teigė F.Laumonieras.
Jis sakė nemanantis , kad laivo „Mistral“ pardavimas keltų pavojų Lietuvos saugumui.
2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du „Mistral“ klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus.
Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.
„Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.
