Vykstant Prancūzijos prezidento rinkimams, BNS apžvelgia penkis svarbiausius dvišalių santykių aspektus:
EKONOMIKA. Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, bet jos ekonominiai ryšiai su Lietuva yra silpni. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln. eurų ir nepatenka į didžiausių investuotojų dešimtuką. Lietuva į Prancūziją yra investavusi vos 120 tūkst. eurų.
Abipusiais kaltinimais baigėsi didžiausios pasaulyje vandens tiekimo įmonės „Veolia“ investicijos į Vilniaus šilumos ūkį, dėl jų šiuo metu reiškiami šimtamilijoniniai ieškiniai. „Veolia“ sako, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 120 mln. eurų žalos atlyginimo.
Lietuvos centrinės valdžios, Vilniaus savivaldybės ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir paskelbė apie 200 mln. eurų pretenziją koncernui. Šią temą Prancūzijos pareigūnai kelia įvairių lygių dvišaliuose susitikimuose.
GYNYBA. Prancūzijos kariuomenė yra geriausiai parengta Europoje, bet gynybos srityje Lietuvos dvišaliai ryšiai su Prancūzija mažiau intensyvūs negu su Vokietija. Lietuva atmetė prancūzų pasiūlymus didžiausiems kariniams pirkiniams ir pasirinko vokiškus šarvuočius su Izraelyje gamintais bokšteliais bei norvegišką oro gynybos sistemą.
Prancūzija šešis kartus yra dalyvavusi NATO oro policijos misijoje Lietuvoje ir kitąmet ketina atsiųsti 300 karių į Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną. Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva šiemet ketina siųsti būrį karių į Jungtinių Tautų taikdarių misiją vakarų Afrikoje esančiame Malyje, kur siekiama pažaboti islamistų kovotojus. Idėjos į Afriką siųsti Lietuvos specialiųjų operacijų karius atsisakyta.
Lietuva yra griežtai kritikavusi Prancūzijos planus parduoti karo laivus „Mistral“ Rusijai. Šią sutartį Prancūzija nutraukė dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Prancūzai didžiausia saugumo grėsme laiko islamo ekstremizmą, lietuviai – Rusijos agresyvią užsienio politiką.
POLITIKA. 2009 metais Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Nicolas Sarkozy pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės, pernai Paryžiuje iškilmingai minint diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį sutarta dėl partnerystės plano 2016-2019 metams. Latvija ir Estija tokių susitarimų su Prancūzija neturi.
Pernai balandį buvo planuotas Prancūzijos premjero vizitas į Lietuvą, bet jis atšauktas dėl debatų Prancūzijos parlamente apie darbo santykių reformą.
Praėjusiais metais prezidentas Francois Hollande'o paskyrė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės Legiono ordino Didįjį Kryžių – pirmajam nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui už „ypatingus ir istorinius nuopelnus tarnaujant Laisvei ir Europai, kuriai Lietuva buvo sugrąžinta jo dėka“.
Prancūzija atsargiai vertina Lietuvos iniciatyvas stabdyti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, iš dalies – dėl savo branduolinės pramonės interesų.
EUROPOS SĄJUNGA. Prancūzija iki šiol buvo viena iš didžiausių Europos Sąjungos (ES) integracijos šalininkų ir su Vokietija pasisako už „kelių greičių“ Europą, kur atskiros šalys galėtų tam tikrose srityse integruotis skirtingu lygiu. Lietuvos vadovai, priešingai nei Vyšegrado šalys, šios iniciatyvos nekritikuoja ir sako, kad nori išlikti ES branduolyje.
Kita vertus, Lietuva taip pat pabrėžia ES vienybės svarbą, ypač saugantis Rusijos įtakos, atsargiai vertina iniciatyvas dėl bendros mokesčių politikos ir nerimauja, kad ES gynybos struktūra neužgožtų NATO bei JAV įsipareigojimų Europoje.
Tikėtina, kad Prancūzija derantis su Britanija dėl išstojimo iš ES turėtų užimti griežtesnę poziciją nei Baltijos šalys. Euro zonos viduje prancūzai dažniau paremia Pietų Europos šalis, o Lietuva su Vokietija ir Šiaurės šalimis labiau akcentuoja griežtos fiskalinės politikos, struktūrinių reformų svarbą. Nuo „Brexit“ derybų daug priklausys ir diskusijos ES viduje dėl bendro biudžeto po 2020-ųjų. Prancūzija ir kitos Vakarų Europos šalys gali mėginti mažinti paramą Rytų ir Vidurio Europai.
KULTŪRA. Kultūriniais ryšiais aktyviai rūpinasi Prancūzijos kultūros institutas Lietuvoje, Paryžiuje dirba Lietuvos kultūros atašė Vida Gražienė.
Kiekvienų metų pradžioje Lietuvoje rengiamas prancūziško kino „Žiemos ekranų“ festivalis, šiemet jis pritraukė per 6400 lietuvių.
Kasmet pavasarį vyksta dešimtys Frankofonijos dienų renginių, juose pristatoma prancūziška kultūra, muzika, virtuvė. Prancūzijoje reguliariai lankosi Lietuvos teatro, kino režisieriai, muzikantai.
Lietuvoje prancūzų kalbą mokosi per 8 tūkst. moksleivių. Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų lanko 400 moksleivių. Pernai Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Frankofonijos šalių universitetinis centras.
Turistų skaičius iš Prancūzijos į Lietuvą nuosekliai auga, per metus sulaukiama netoli 40 tūkst. svečių iš šios šalies, panašus ir Lietuvos turistų Prancūzijoje skaičius.
