Kaip teigiama VVKT puslapyje, daugiausia pranešimų apie ĮNR gauta dėl „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcinos – 3598, tačiau būtent šia vakcina Lietuvoje aktyviausiai ir skiepytasi.
Toliau seka „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) – 2309. Pranešimų dėl kitų dviejų vakcinų gerokai mažiau – „Spikevax“ („Moderna“) 627, „Janssen“ 504.
Dėl 31 atvejo vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Iš visų šių pranešimų 6620 reakcijų įvardijamos kaip nesunkios, 449 – kaip sunkios.
Dažniausiai pranešama apie tokias reakcijas kaip skausmą dūrio vietoje, rankos skausmą, šaltkrėtį, galvos skausmą, bėrimą, karščiavimą.
Kur kas dažniau apie ĮNR praneša moterys – jų yra net per 5 tūkst., vyrų – nepilnai 2 tūkst.
Mirčių – 29, bet nepatvirtintas ryšys
VVKT viršininkas Gytis Andrulionis spaudos konferencijoje teigė, kad pristatoma analizė apima ir paskutinį praeitų metų ketvirtį, ir visus pernai metus. Jo teigimu, paskutiniai keturi mėnesiai niekuo neišsiskyrė.
„Kalbant apie pranešimų dažnį, galima matyti tokią tendenciją, kad metų pradžioje pranešimų buvo apie pusė procentų, vėliau šis skaičius krito“, – sakė viršininkas.
2021 m. VVKT gavo 29 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje.
„Mirusiųjų amžiaus vidurkis, apie kuriuos buvo pranešta, – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina buvo nepatvirtintas“, – teigė G.Andrulionis.
Tarp mirties priežasčių vyravo kardialinės mirties priežastys, buvo 3 insulto atvejai, 2 plaučių uždegimo, vienas atvejis susijęs su sunkaus autoimuninio susirgimo atsinaujinimu. Taip pat gautas pranešimas apie mirtį dėl onkologinės ligos, pranešėjas įtarė, kad onkologinė liga pablogėjo po vakcinacijos.
Po trečiosios stiprinamosios dozės gauta per 330 pranešimų, tai, anot viršininko, gana daug. Taip nuo birželio gauta daugiau nei 400 pranešimų, kad imunitetas nesusidarė, žmonės užsikrėtė koronavirusu ir pasiskiepiję.
Panašu, kaip kitose šalyse
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė priminė, kad šiuo metu jau yra penkios registruotos vakcinos, bet pernai skiepyta keturiomis.
Jos teigimu, pavasarį labai padaugėjo pranešimų, kai pradėti skiepyti pedagogai. Vasarą sulėtėjo vakcinacijos tempai, mažėjo ir pranešimų, tačiau itin išpopuliarėjo „Janseen“ vakcina, kurios užtenka vienos dozės.
„Rugsėjo, spalio mėnesiais matome vakcinacijos atoslūgį, tai ir pranešimų apie ĮNR sumažėjo. Lapkritį vėl buvo suaktyvėjusi vakcinacija, mes manome, kad tai lemia stiprinančiosios dozės vartojimas. Tai irgi lėmė pranešimų srauto padidėjimą. Gruodį pranešimų gauta apie 519“, – sakė R.Pilvinienė.
Palyginti su kitomis šalimis, pagal vakcinacijų kiekį pranešimų skaičius nėra didelis – tūkstančiui tenka 1,6 pranešimų. Latvijoje paskiepyta daug mažiau žmonių, bet ir pranešimų ten dar mažiau.
„Daugiausia vakcinacijų atlikę norvegai, ten ir pranešimų daugiausia – tūkstančiui tenka maždaug penki pranešimai. Vakcinacijos skaičiais išsiskiria ir Suomija, bet pranešimų apie ĮNR itin mažai. Ten tas skaičius net mažesnis nei Lietuvoje“, – kalbėjo VVKT atstovė.
Moterų ir vyrų santykis išlieka toks pats, sako R.Pilvinienė, maždaug panašiai procentais vakcinuota vyrų ir moterų, tik skaičius moterų didesnis. Ir jos teikia daugiau pranešimų apie ĮNR.
„Kaip esu ne kartą minėjusi, iš to negalima daryti išvados, kad moterys patiria daugiau nepageidaujamų reakcijų, gal jos tik socialiai aktyvesnės ir daugiau teikia tam reikšmės“, – kalbėjo R.Pilvinienė.
Sunkūs poveikiai – alpulys, temperatūra
Kalbėdama apie sunkias reakcijas ji minėjo alpulį. Esą tai nurodyta ir vakcinų informaciniuose lapeliuose. Anot specialistės, tai yra nemaloni reakcija, ypač jeigu nutinka matant kitiems. Tačiau esą dažniausiai praeina be pasekmių.
Kitas poveikis – aukšta temperatūra, kuri kartais laikosi ir tris paras. Gauta pranešimų ir apie miokardito atvejus, jų fiksuota 14.
„Iš sunkių nepageidaujamų atvejų yra karščiavimas. Būtent stiprus karščiavimas ir sukėlė nerimą vasario mėnesį, kai žmonės jau po pirmosios dozės patyrė stiprų karščiavimą“, – kalbėjo R.Pilvinienė.
Po trečiosios dozės sunkių nepageidaujamų reakcijų kitokių, nei po pirmųjų dviejų, nebuvo pastebėta.
Vaikų reakcijos
Karščiavimas yra ta reakcija, kuri minėta pasiskiepijusiųjų visomis vakcinomis.
Kalbėdama apie vaikų nusiskundimus dėl skiepų poveikio, R.Pilvinienė teigė, kad duomenis turimi tik už beveik pusmetį nuo liepos 1 d.
„Realiai buvo vartojamos tik dvi vakcinos – „Comirnaty“ ir „Spikevax“, dėl „Comirnaty“ vakcinos esame gavę 41 pranešimą, šeši pranešimai buvo 6–11 metų vaikams, visi apie sunkias ĮNR, jie sukrenta tik į dvi paskutines praeitų metų savaites, kai jau buvo galima vakcinuoti šio amžiaus vaikų grupę.
12–17 metų vaikams ir paaugliams buvo gauti 35 pranešimai, 8 iš jų buvo apie sunkias ĮNR, tai buvo susiję su pranešimais apie miokarditą, perikarditą, apendicito atvejis buvo, anafilkasinė reakcija, traukuliai esant aukštai temperatūrai“, – kalbėjo R.Pilvinienė.
Jos teigimu, apendicito atvejis specialistų nebuvo siejamas su vakcina, tik artimieji pranešė.
Nesunkios nepageidaujamos reakcijos nesiskyrė nuo suaugusiųjų.
Miokardito ir perikardito atvejų – 14
Kalbėdama apie miokardito ir perikardito atvejus, tai iš pasiskiepijusiųjų „Comirnaty“ vakcina gauta 14 pranešimų – 11 iš suaugusių asmenų ir 3 iš 16–17 metų nepilnamečių.
„Daugiausia šitas nepageidaujamas poveikis pasireiškė jauniems vyrams. Ne tiek jauniems, kad tai būtų paauglystės laikotarpis, nors paauglystėje 16–17 m. paaugliams po vakcinacijos buvo nustatyti trys atvejai, bet matome, kad miokarditas pasireiškė ir 29, ir 39, ir 43–44 metų vyrams.
Dažniau buvo nustatytas šitas nepageidaujamas poveikis po antrosios dozės, tačiau turime ir tris atvejus po trečiosios dozės vartojimo“, – sakė R.Pilvinienė.
„Spikevax“ vakcina pasiskiepijusieji pranešė apie tris šių susirgimų atvejus, „Janssen“ – vienas.
R.Pilvinienė akcentavo, kad VVKT priima visus pranešimus apie ĮNR, tačiau tada jau tiriama, ar tai susiję su vakcina.
