A.Šleževičius ketvirtadienį pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“, esančiuose Olandų g. 22, 6-oje šarvojimo salėje. Atsisveikinti su velioniu galima iki 20 val. Ketvirtadienį atsisveikinti su velioniu pirmiausia rinkosi buvę jo bendražygiai, dirbę jo Vyriausybėje.
Gruodžio 9 d., penktadienį, atsisveikinimas vyks nuo 10 val. iki 12 val.
Penktadienį 12 val. veliono karstas bus išnešamas iš laidojimų rūmų ir vykstama į Antakalnio kapines.
Buvęs Vyriausybės vadovas Adolfas Šleževičius, šį postą užėmęs 1993–1996 metais, po ilgos ligos mirė gruodžio 6-ąją. Jam buvo 74-eri.
A.Šleževičius sovietmečiu buvo žinomas Lietuvos maisto pramonės veikėjas. 1972–1977 m. jis buvo Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. buvo LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas. 1983–1989 m. Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas.
1990–1991 m. jis ėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo pareigas, o vėliau pasuko į verslą ir 1991–1993 m. buvo Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas.
Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu, vėliau ir pirmininku.
1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį.
Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A.Šleževičius atsiėmė terminuotą 135 tūkst. litų indėlį iš šio banko, t.y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi.
1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė.
1996 m. vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų. 1996 m. sausio 24 d. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A.Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų, tačiau nesibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pasitraukęs iš politikos, A.Šleževičius užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Jis buvo Vilniaus „Rotary“ klubo narys, Kelmės rajono garbės pilietis.
