Atlikti gyventojų surašymą be tiesioginio kontakto su žmonėmis nuspręsta ne dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos. Pasitelkti administracinius duomenų šaltinius ruoštasi jau nuo paskutinio gyventojų surašymo 2011-aisiais.
„Dauguma pažangių šalių siekia, kad valstybės registrai atitiktų realią padėtį šalyje ir surašymus atlieka administracinių šaltinių pagrindu. Tai leidžia gauti kokybiškus duomenis ir pateikti operatyvią informaciją. Ilgas tiesiai iš gyventojų surinktų duomenų apdorojimas jau nebetenkina vartotojų poreikių. Be to, naujas būdas leidžia sutaupyti valstybės lėšų“, – kalbėjo Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
Surašymo atskaitos taškas – 2021 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad surašymas užfiksuos išsamų šio momento vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius: nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pragyvenimo šaltinius, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas.
Kuo surašymas skiriasi nuo įprastos demografinės statistikos? Surašymo metu gaunama vieno momento išsami šalies gyventojų nuotrauka. Šiuos duomenis galima analizuoti įvairiais pjūviais. Visuomenei bus pateikta detali gyventojų surašymo statistika. Tai itin vertinga informacija sociologams, mokslininkams, duomenų analitikams, politikams, sprendimų priėmėjams.
Surašymo informacijai parengti bus naudojami 19-kos valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus.
Išankstiniai Gyventojų ir būstų surašymo rezultatai bus skelbiami šių metų pabaigoje.
„Mūsų ataskaitos taškas – sausio 1 d. Bet kai kurie šios dienos duomenys registruose atsiranda tik po keleto mėnesių. Paskutiniai reikalingi duomenys ateis tik liepą. Juos dar reikės analizuoti, jungti, papildyti“, – pasakojo V.Vaitekūnienė.
Šių metų surašymas unikalus, nes užfiksuos karantino metu esamą situaciją. Duomenis bus galima palyginti su praėjusiais surašymais.
