Nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija 2023 m. didėjo, ji vis dar yra mažesnė už nustatytą skurdo rizikos ribą ir negali užtikrinti sočios orios senatvės.
Genutei 93-eji. Jau penkti metai ji neišeina iš namų. Klausosi radijo, žvalgosi per langus ir laukia... Nors iš artimųjų jau niekas neaplankys: vyrą palaidojo prieš 15 metų, sūnų – prieš dvejus. Sesuo išėjo pernai. Pati Genutė labai kukli – buvusi tremtinė išmoko visus nepriteklius iškęsti tyliai, tik pusę lūpų užsimena apie savo jaunystę, gyvuliniais vagonais išvežtą į Sibirą. Ji nesiskundžia, džiaugiasi šia diena: „Dabar aš ponia jaučiuosi. Kokių tik skanumynų neišragauju.“ Taip ji kalba apie paprastą kasdienę maltiečių atneštą sriubą. Genutei tai didžiulė vertybė, daugiau nei valgis. Tai rūpestis ja, telpantis dubenėlyje.
Sotesnį kąsnį „suvalgė“ infliacija
Panašios kaip močiutės Genutės istorijos – maltiečių kasdienybė. Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Esant tokiai situacijai, maltiečių organizuojama senelių paramos akcija nepraranda savo aktualumo – nors pensijos didėjo, jas sparčiai „suvalgė“ infliacija, ir vienišiems senoliams vėl teko balansuoti ant išgyvenimo ribos dėl rekordinių maisto bei energijos kainų.
2022 m. metinė infliacija buvo išskirtinai didelė ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 20 proc., nuo 2023 m. pradžios ji jau mažėja, bet kainų augimo padariniai, ypač skurstantiems senoliams, jaučiami iki šiol. Vidutinės pensijos jau neužtenka užsitikrinti norimą gyvenimo lygį – dirbusių visą gyvenimą senelių kasdienybė šiandien apgailėtina ir dažnai seni vieniši žmonės daugiau neturi į ką atsiremti, tik į mūsų rūpestį ir pagalbą.
Senolė Birutė: „Moku taupyti, bet be maltiečių neprasimaitinčiau“
Siūlome kartu su nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenančia Birute paskaičiuoti, kam ir kiek gali skirti pensininkas. „Jau esu rimta ekonomistė – gaunu 390 eurų pensiją bei 35 eurų vienišo asmens išmoką ir bandau mėnesį išgyventi. Dėkoju Dievuliui, kad ir sunkiai, bet dar pati vaikštau. Vaistams, vitaminams ir kojų tepaliukams turiu skirti apie 60 eurų – jei vieną mėnesį nusiperku kažką brangesnį, tai kitą tupiu tyliai, nesidairau į jokias krautuves. Maistui atsidedu 250 eurų – moku taupyti, bet be maltiečių pagalbos neužtektų.
Atneštą sriubą per kelis kartus skalsiai valgau – taupau, tai bulvę šalia pasikepu, tai duonos. Iš vieno dubenėlio ir pietus, ir vakarienę turiu. Tačiau žmogui ne tik duonos reikia – malkų pirkau, ūkininkas už 350 eurų pardavė išsimokėtinai. Pusei metų skolą atidėjo, ilgesniam laikui pabijojo – man 83 metai, galvojo, mirsiu, negrąžinsiu“, – linksmai apie graudžius dalykus pasakoja Birutė ir tyliai
pasvajoja: paltuko norėtų. Medžiaginio, ne šimtasiūlio, eitų į bažnyčią kaip ponia. Nors ir moka Birutė taupyti, nes visą gyvenimą dirbo buhaltere, bet žino – paltukas liks svajonė. Jei pavyks atsidėti, būtinai reikia viryklę keisti, senoji avarinė, gali į orą išlėkti. Bet dabar naujos visos elektrinės, o elektra brangi, neišsimokės, nes paslaugos ir kiti būtini pirkiniai per mėnesį kainuoja 100 eurų. Štai ir visa Birutės buhalterija.
Vieniši seneliai, atsiskaitę už paslaugas, vaistus bei šildymą, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Jei nėra artimųjų pagalbos, vieniems išgyventi yra didelis iššūkis.
Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja
Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 senolių 44 šalies miestuose ir miesteliuose. Silpniausiems ir vargingiausiems kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Kitiems vežami maisto produktų lauknešėliai, jei reikia pagalbos pasigaminti, skuba maltiečiai savanoriai.
Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.
Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos ar nupjauta žolė, tai pagarbos jiems ir padėkos išraiška, rūpestis, kurio seneliams taip stinga.
Surinktos lėšos leistų plėsti pagalbos apimtis ir geografiją
Pernai akcijos metu surinktos lėšos leido išplėsti maltiečių paslaugų geografiją – sriubą jau gauna Ukmergės ir Mažeikių senoliai. Finansinis Lietuvos žmonių palaikymas leido maltiečiams pagerinti senjorų dienos centrų veiklą – jų skaičius nepakito: veikia 6 maltiečių senjorus aktyvioms veikloms suburiantys taškai, bet išsiplėtė galimybės. Anksčiau visų norinčių negalėjęs sutalpinti Vilniaus centras išsikėlė į naujas patalpas ir kviečia naujus narius, Viduklės senjorės, dienos centre suremontavus papildomą kambarį, jame įkūrė miestelio muziejų.
Senyvo amžiaus žmonių dalyvavimas veikloje padeda išlikti socialiai aktyviems, išlaikyti gyvenimo tikslo, orumo, reikalingumo jausmą ir nesijausti izoliuotiems.
Jaustis reikalingi ir neatsumti nori ir patys silpniausi maltiečių globojami senoliai. Jiems maltiečiai yra įkūrę senelių namus Viekšnaliuose, Telšių rajone, o geri atsiliepimai apie šiuos namus jau keliauja per visą Lietuvą.
Šiemet spalio mėn. maltiečių senelių namuose lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Apžiūrėjusi patalpas ir pabendravusi su gyventojais pirmoji ponia pasidžiaugė maltiečių
iniciatyva kurti tokią aplinką senoliams, kur tvyro tikrų namų jaukumas, šiluma ir saugumas: „Kiekvienas senolis nusipelno senti oriai, apsuptas bendruomenės, giminaičių, šeimos rūpesčio. Gerovės valstybė Prezidentui ir man reiškia bendrapiliečių visuomenę, kuri remiasi artimojo meile. Ne visiems lemta sulaukti senatvės be ligos, artimųjų netekties ar vienišumo jausmo, bet kiekvienam svarbu žinoti, kad yra galimybė surasti antrus namus, antrą šeimą ir tave globojančią bendruomenę. Bendruomenę, kuriai esi svarbus. Bendruomenę, kuri myli ir gerbia žmogų tavyje, kuri padeda atsikratyti nevilties, kuri įkvepia pakilti iš ligos patalo, vėl džiaugtis gyvenimu: dainuoti, pralinksminti šalia esantį ar būti kitam sielos draugu.
Maltiečių įkurtuose Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namuose Viekšnaliuose aš pamačiau būtent tokių žmonių pasaulį. Mikrovisatą, kurioje meilė ir nuoširdi globa prikelia žmogų iš neįgaliojo kėdės tiesiogine šių žodžių prasme.”
Pirmoji ponia padėkojo maltiečiams už pavyzdį ir palinkėjo, kad panašių namų būtų daugiau. Gavę tokį įvertinimą, maltiečiai turi planų, kaip įgyvendinti palinkėjimą – jau yra numatytos patalpos ir greitu laiku bus pradėti antrų maltiečių namų seneliams įrengimo darbai.
Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus
„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, maltiečiai, juos lanko reguliariai visus metus ir kviečia visus geros valios žmones tapti vargstančių senolių rėmėjais. „Tegul sriubos dubenėlis senoliui, atkeliavęs iš maltiečių rankų, tampa visų geros valios žmonių pagarbos senatvei simboliu, kuriame telpa rūpestis, atjauta ir padėka. Juk dažnas vienišas senolis daugiau neturi į ką atsiremti, tad kviečiu visus susitelkti. Dėkoju visiems, kurie prisidedate“, – sako maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir skelbia senelių paramos akcijos pradžią.
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti SMS ir skambučiais 1410 – 10 eurų, 1485 – 5 eurai. Didesnę sumą ir reguliarią paramą galima skirti interneto puslapyje.
Trumpaisiais numeriais galima aukoti iki šių metų pabaigos, o reguliariai – visus metus.
