Šis dokumentas priimtas po to, kai balandžio 9 dieną EBPO Taryboą priėmė politinė sprendimą pradėti Lietuvos stojimo procesą.
„Džiugu, kad EBPO taip operatyviai parengė „kelio gaires“ bendram darbui, kurį mums lieka atlikti iki Lietuva taps visateise organizacijos nare. Esame visiškai pasirengę stojimo procesui. Atsakingos Lietuvos ministerijos jau pasiskirstė darbus, todėl tikimės, kad stojimas vyks sklandžiai“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Įstojimo terminas veiksmų plane nėra nustatomas. Pasak EBPO generalinio sekretoriaus Angelio Gurria, galutinis terminas priklausys nuo valstybės kandidatės gebėjimo prisitaikyti prie organizacijos standartų.
Pirmame stojimo į EBPO etape Lietuva turės parengti ir perduoti EBPO Pradinį memorandumą, kuriame bus išdėstyta Lietuvos pozicija kiekvieno iš apytiksliai 250 EBPO instrumentų atžvilgiu. Šio memorandumo pagrindu EBPO komitetai vykdys technines peržiūras, kurioms rinks papildomą informaciją apie valstybę kandidatę. Siekdama pastūmėti Lietuvą arčiau gerosios praktikos, EBPO gali pasiūlyti įstatymų ir politikos tobulinimo rekomendacijas.
21 EBPO komitetas, kuris pagal stojimo veiksmų planą turės atlikti detalias peržiūras, apima įvairias ūkio sritis, tarp jų – investicijos, kova su korupcija, bendrovių valdymas, finansinės rinkos, draudimas, konkurencija, mokesčiai, aplinka, chemikalai, viešasis valdymas, reguliavimo politika, statistika, ekonomika, švietimas, darbas ir socialiniai reikalai, sveikatos apsauga, prekyba, eksporto kreditai, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, skaitmeninė ekonomika, vartotojų politika.
Visiems EBPO komitetams pritarus Lietuvos narystei, galutinis sprendimas bus priimtas EBPO Taryboje.
