Tuo pačiu pradeda galioti draudimas paukščius medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.
„Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizuoti“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams.
Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi.
Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien šlapynėse žūsta daugiau kaip milijonas vandens paukščių, rizika apsinuodyti švinu sukeliama daugiau kaip 135 mln. paukščių.
Švinas kelia pavojų ir toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, taip pat ir žmonėms, kurie vartoja vandens paukščius maistui.
Medžioklės taisyklių pakeitimai, reglamentuojantys šį draudimą, patvirtinti 2018 metais, buvo suteiktas trejų metų terminas atsisakyti aplinkai kenksmingų šaudmenų.
