Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.
Invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius – vėžius galima gaudyti ištisus metus bet kokiais būdais: rankomis, graibštais, bučiukais ar samteliais. Nei būdas, nei leidžiamų sugauti vėžių skaičius ar dydis nėra ribojami. Aplinkosaugininkai primena, kad gaudant invazinius vėžius sugautus plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius privalu nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Vėžiams, tiek vietiniams, tiek invaziniams, gaudyti reikia įsigyti mėgėjų žvejybos bilietą.
Plačiažnypliai vėžiai yra vienintelė vietinė rūšis, visada gyvenusi Lietuvos upėse ir ežeruose. Šiuo metu visoje Europoje jie sparčiai nyksta, nes juos išstumia ateiviai – rainuotieji ir žymėtieji vėžiai.
Rainuotąjį vėžį lengva atskirti pagal ant pilvelio nugarinės pusės esančias rudas (tamsiai raudonas) skersines juostas. Žymėtasis vėžys išsiskiria ryškia šviesia dėme ant žnyplių. Siauražnyplis vėžys turi šiurkštų kiautą ir siauras žnyples.