„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 06 01 /12:42

Paskelbtos lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų temos: nuo vertės ir stereotipų iki meilės ir miesto

Birželio 1-ąją tradiciškai Lietuvos abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Tai vienintelis privalomas egzaminas brandos atestatui gauti. Paskelbtos ir egzamino temos. O kaip sakė egzaminų sesiją organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis, egzaminui dar nesibaigus pranešimų apie pažeidimus nebuvo.

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė šių metų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temas – egzamine pasiūlytos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Remtis bent vienu privalomu autoriumi

Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Joną Radvaną, Marcelijų Martinaitį arba temą „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“, kuriai rekomenduota pasirinkti šiuos autorius: Šatrijos Raganą, Vincą Mykolaitį-Putiną.

Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“ arba „Metų laikai literatūroje“ . Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai: Jurgis Savickis, Antanas Škėma ir Kristijonas Donelaitis, Bronius Krivickas – antrajai temai.

„Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“. „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“. „Metų laikai literatūroje“

Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Ar lengva mylėti?“ (rekomenduojami autoriai: Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas) ir „Kada žmonės susivienija?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Kudirka).

Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Jauno žmogaus vaizdavimas literatūroje“ ir „Miestas literatūroje“ bei remtis Adomu Mickevičiumi, Mariumi Katiliškiu (pirmoji tema), Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Škėma (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.

„Ar lengva mylėti?“ „Kada žmonės susivienija?“ „Jauno žmogaus vaizdavimas literatūroje“. „Miestas literatūroje“.

Mokiniai turėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi, tačiau jį galėjo rinktis ne tik iš tų, kurie buvo nurodyti prie temos, bet iš visų iš visų privalomų autorių (besimokantiems bendruoju kursu jų yra 26, išplėstiniu – 36), kurie buvo pateikti užduoties sąsiuvinyje.

Rezultatai iki liepos 12 d.

Visi brandos egzaminų rezultatai paskelbti turi būti iki liepos 12 dienos, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimas sudėtingiausias, tad paprastai ilgai užtrunka, tačiau žadama, kad rezultatai bus kaip įmanoma greičiau, tačiau tik tada, kai patikrinimas bus tinkamai baigtas.

Tarp populiariausių šiemet išlieka tie patys valstybiniai egzaminai – anglų kalbos, matematikos, istorijos, biologijos, informacinių technologijų, populiarėja geografijos egzaminas. Chemijos, fizikos, kitų užsienio kalbų egzaminų populiarumas mažėja arba yra išlikęs toks pats.

75 ukrainiečiai

Tarp Lietuvos abiturientų egzaminus laiko ir 75 abiturientai, atvykę iš Ukrainos. Jie galėjo egzaminus rinktis iki paskutinio skambučio, gegužės 29 d., tačiau tie, kurie pasirinko iki balandžio 1 d., egzaminus gali laikyti pagrindinės sesijos metu, kiti – pakartotinės.

Ukrainiečiams sudarytos sąlygos atsakinėti ukrainiečių kalba, atsakymai bus verčiami į lietuvių kalbą ir tada vertinami. Taip pat jiems neprivalomas ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminus, norint gauti brandos atestatą.

„Anglų, rusų kalbų, matematikos egzaminai buvo populiariausi tarp ukrainiečių“, – sakė V.Jurgaitis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino nė vienas iš ukrainiečių nesirinko.

Gali naudotis kūriniais ir žodynais

Kol kas birželio 1 dieną laikomo egzamino temų V.Jurgaitis neatskleidė, tai ketinama padaryti, kai baigsis egzamino laikymui numatytas laikas. Visiems mokiniams šis laikas yra iki 13 val., turintiems specialiųjų poreikių – iki 14 val.

„Egzaminų užduotis rengia rengėjų grupė, pasitelkiami tiek mokytojai, tiek aukštųjų mokyklų tos srities ekspertai specialistai. Lietuvių kalbai yra tas pats formatas.

Paruoštos užduotys yra peržiūrimos, recenzuojamos, tos srities specialistai peržiūri, teikia rekomendacijas, išvadas užduočių rengėjams. Pagrindinis uždavinys – kad užduotys atlieptų egzaminų programą“, – kalbėjo NŠA atstovas.

Pagrindinis uždavinys – kad užduotys atlieptų egzaminų programą.

Egzamino metu leidžiama remtis skaitmeniniais arba popieriniais kūriniais, žodynais, kuris variantas galimas, priklauso ir nuo mokyklos galimybių.

Ar egzaminas praėjo tikrai sklandžiai, bus aišku jam pasibaigus, tačiau iki 11.30 val. pranešimų apie pažeidimus nebuvo.

Laiko visi abiturientai

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, NŠA duomenimis, laiko daugiau nei 17,5 tūkst. abiturientų, dar 9,2 tūkst. kandidatų laiko mokyklinį šio dalyko egzaminą.

Anot NŠA direktorės Rūtos Krasauskienės, pastaraisiais metais valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai gerėjo.

Praėjusiais metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 91,4 proc. kandidatų, o šimtukus gavo 375 kandidatai. Tad aukščiausią valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimą gavo 2,3 proc. kandidatų, užpernai tokių buvo 1,3 proc.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikti du autoriai, tačiau jie tik rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų privalomų autorių (besimokantiems bendruoju kursu jų yra 26, išplėstiniu – 36).

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai gali naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Ši galimybė, viena vertus, yra pagalba mokiniui, antra vertus – tam tikras laiko planavimo iššūkis. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių.

Liepos 12 d. pakartotinės sesijos metu vyks mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Tai vienintelis egzaminas, kurį abiturientai, neišlaikę valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, galės perlaikyti.

Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Daugiausia kandidatai gali rinktis laikyti 7 brandos egzaminus. Į egzaminų centrus turi teisę ateiti tik tie, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Iš viso valstybinius brandos egzaminus šiemet laikyti užsiregistravo 27731 abiturientas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“