2021 05 21

Prasidėjo Vilniaus Tauro kalno tvarkymas: medžius žada tik genėti, o ne kirsti

Vilniuje ant Tauro kalno esantis parkas šiuo metu aptvertas. Čia prasidėjo Tauro kalno parko ir Liuteronų sodo (senųjų kapinių vietoje) tvarkymas. Nors socialiniuose tinkluose jau pasigirdo nuogąstavimų, kad čia bus pjaunami medžiai per patį paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpį, darbų vykdytojai ramina – medžius esą tik genės, bet vėliau. Kol kas čia dirba archeologai.
Aptvertas Tauro kalno parkas
Aptvertas Tauro kalno parkas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Parkas ant Tauro kalno – populiari vieta Vilniaus centre.

Žmonių čia sutiksi bet kuriuo dienos metu.

Dieną mamos migdo kūdikius, žaidžia vaikai, vakarop renkasi daugiau jaunimo.

Bijo dėl medžių

Tačiau visi jie pastaruoju metu pastebėjo, kad parką užtvėrė tvoros.

Kaip skelbiama informaciniame stende, tai – „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas pietinėje tikslinėje teritorijoje“.

O šio projekto tikslas: „Prisidėti prie palankių sąlygų verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui bei gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos plėtrai sudarymo Pietinėje tikslinėje Vilniaus miesto teritorijoje.“

Darbų pradžia – šių metų kovas, pabaiga – 2022 metų liepa.

Tačiau socialiniuose tinkluose pasirodė nuogąstavimų esą parkas ne tik šiuo metu uždarytas lankytojams, bet ir ateityje gali neatpažįstamai pasikeisti. Tarkim, jame gali nelikti senų medžių.

Feisbuko puslapio „Gelbėkime Vilniaus medžius. Iniciatyva“ sekėjai atrado, kad gegužės 19 dieną Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą ant Tauro kalno Naujamiesčio seniūnijoje kirsti dalį medžių (jį galima rasti čia).

„Atsižvelgiant į išduotą leidimą Nr. A320-597/21(2.3.1.20-MTA) bei remiantis papildomos želdinių apžiūros rezultatais, šalinti blogos būklės, žmonėms pavojų keliančius, puvinio pažeistus želdinius; taip pat šalinti uosių, klevų ir drebulių atžalas; genėti prie kelio ir pėsčiųjų takų augančius medžius, kuriuose po žiemos snygių yra lūžusių, sausų bei pavojų keliančių šakų“, – rašoma leidime.

Kadangi, kaip pastebi viena iš grupės narių, „leidime nenurodyta nei konkretus sklypas, kuriame bus vykdomi darbai, nei želdinių skaičius, nei jų rūšis ar skersmuo, o tai – neteisėta“, situaciją esą reikia stebėti.

Kitoje feisbuko grupėje „Tauro kalno parkas“ pasirodė ir raginimas siųsti savivaldybei laiškus, kuriuose ginčijamas šis dokumentas, kadangi „leidimas stokoja reikalingos viešos informacijos apie planuojamus vykdyti darbus, yra galimai nepagrįstas ir todėl neteisėtas“.

VVK: medžiai nebus kertami, tik genimi

Informaciją apie darbus ant Tauro kalno pateikė Vilniaus vystymo kompanija (VVK).

Ji patvirtino, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“, o darbai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis.

Projektu, kaip teigia VVK, planuojama atnaujinti Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų teritoriją, siekiant kurti naujus miesto traukos centrus, stiprinti esamus ir gerinti sąlygas investicijų pritraukimui.

„Liuteronų sodų teritorijoje planuojamas teritorijos aptvėrimas, pėsčiųjų takų, Liuteronų sodų (senųjų kapinių), kaip traukos objekto, išryškinimas informacinėmis, architektūrinėmis ir gamtovaizdinėmis priemonėmis, želdynų sutvarkymas, apšvietimo bei mažosios architektūros elementų įrengimas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas

Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, kokybiškai modernizuota viešoji erdvė ir visuomeninės paskirties infrastruktūra sąlygos bendruomenės pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, prisidės prie geresnių verslo plėtojimo sąlygų, investicijų pritraukimo, be to, pagerės gyventojų gyvenimo kokybė“, – savo komentare teigia VVK.

Šiuo metu Liuteronų sodų teritorijoje pradėti archeologinių tyrimų darbai.

Taip pat yra tvarkoma tvoros dalis prie Santuokų rūmų, kur bus restauruotos tvoros su atidengtomis nišomis ir eksponuojamomis memorialinėmis lentomis.

Esami medžiai nebus kertami, tik apgenimi, pagal arboristų rekomendacijas.

„Atlikus archeologinius kasinėjimus, bus pradėti vykdyti kiti projekte numatyti darbai: paviršinių nuotekų įrengimas, senųjų takų rekonstravimas, mažosios architektūros ir apšvietimo įrengimas, apželdinimas, dangų sutvarkymas prie Santuokų rūmų. Esami medžiai nebus kertami, tik apgenimi pagal arboristų rekomendacijas“, – tikina VVK atstovai.

Gauta europinė parama

Dar prieš metus, pernai birželį, Vilniaus savivaldybė skelbė, kad Tauro kalnui sutvarkyti skirta europinė parama – buvo pasirašyta finansavimo sutartis su viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).

Lėšos projektui „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas pietinėje tikslinėje teritorijoje“ skirtos pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Siekiame, kad šis kalnas taptų vieta susitikti, pailsėti nuo miesto triukšmo.

„Šiuo projektu siekėme atnaujinti ir miestiečių poreikiams pritaikyti vieną iš svarbiausių miesto žaliųjų erdvių bei miesto kraštovaizdžio elementų. Siekiame, kad šis kalnas taptų vieta susitikti, pailsėti nuo miesto triukšmo.

Kartu tai svarbi jungtis tarp aukštutinės ir žemutinės Naujamiesčio terasos, tarp projektuojamos simfoninės muzikos salės ir senamiesčio, Liuteronų sodo ir Gedimino prospekto, taip pat tai yra vienas miesto plaučių, švarinančių ir gaivinančių miesto orą. Taigi projektuotojams teko tikrai nelengvas uždavinys“, – prieš beveik metus cituotas vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Kaip teigta, Tauro kalno parko teritorijoje planuojamas daugiafunkcės veiklų erdvės, poilsio ir apžvalgos aikštelės įrengimas, želdynų atnaujinimas, mažosios architektūros (suoliukų, šiukšliadėžių, geriamojo vandens fontanėlių ir kt.) įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimas ir naujų įrengimas, sporto aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstravimas, pėsčiųjų viaduko virš Tauro gatvės įrengimas, apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų įrengimas ir rekonstravimas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas

Liuteronų sodo teritoriją planuojama paversti memorialinio pobūdžio ramaus poilsio erdve, kurioje lankytojai būtų supažindinami su buvusia šios vietos istorija.

Vadovaujantis geofiziniais, archeologiniais, istoriniais ir architektūriniais tyrimais, siekiama pakoreguoti takų tinklą, išryškinti buvusių kapinių kvartalų kontūrus, sukurti vieningą informacinę bei vaizdinę sistemą, sutvarkyti želdynus, apšvietimą, įrengti mažosios architektūros elementus.

Siūlė medžius palikti

Jau pirmojo pristatymo metu pernai pavasarį daugiausia dėmesio sulaukė planuojamų šalinti medžių klausimas.

Jis buvo perduotas svarstyti Visuomeninei želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai.

Pastarosios posėdžio protokole galima pamatyti, kad komisija pasiūlė daugybę medžių vis dėlto išsaugoti.

Kai kuriuos genėti, kitų pašalinti vieną kamieną, kitą – palikti.

Metų laikus ir ciklus pasakojanti panorama daug vertingesnė miestui, negu tik pastatų stogų perspektyvinis vaizdas.

Taip pat kartu su fotofiksacijomis pridėti ir paaiškinimai.

Tarkim, kad pagrindinis panoraminis vaizdas atsiveria nuo aukščiausios Tauro kalno terasos, tačiau medžiai be lapų jo visiškai neužgožia, o tik paįvairina.

„Tad nuo spalio mėnesio iki gegužės, daugiau negu pusmetį, yra galimybė ja grožėtis. Kitu metų laiku, medžių lajos panoramą vizualiai suskaido, bet jokiu būdu nesunaikina. Metų laikus ir ciklus pasakojanti panorama daug vertingesnė miestui, negu tik pastatų stogų perspektyvinis vaizdas.

Panoraminio vaizdo sudedamoji dalis yra želdiniai, gamtinės formos ir statiniai. Šioje panoramoje prioritetas yra gamtinė aplinka, o ne statiniai, nes tarp matomų panoraminiame vaizde yra vos keli svarbūs objektai ir jie nėra niekaip dengiami, ypač pagrindinė Tauro kalno vizualinė ašis – Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia“, – teigiama protokole.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aptvertas Tauro kalno parkas

Projekte – apie atviras pievas

Tačiau pranešime pernai buvo teigta, jog „projekto autoriai pažymi, kad sprendimas dėl želdinių susijęs ir su Tauro kalno parko teritorijos vertingosiomis savybėmis – žaliais, neužstatytais šlaitais, nuo kurių atsiveria turtingi Vilniaus miesto siluetai su miestą supančiomis žaliosiomis kalvomis“.

Tai esą yra unikali gamtos ir architektūros dermė, o dominuojantis kompozicinis elementas – dideli atviri pievų arba vejų plotai.

„Šiose žaliose erdvėse išsaugoma galimybė įvairioms veikloms tiek vasarą, tiek žiemą – kaip ir anksčiau, kalno šlaitai liks atviri aktyvioms veikloms, bus galima važinėtis rogutėmis, šliuožti slidėmis. Vasaros laiku miesto gyventojai šlaitus galės naudoti pasisėdėjimams pievoje, atrasti lauko kino teatrą bei kitas pamėgtas ir naujai siūlomas veiklas“, – teigė projekto rengėjai.

Be to, teigta, kad Tauro kalno sutvarkymo projektu norima atkurti dar vieną svarbų, kažkada judria gatve nutrauktą teritorijos ryšį su senamiesčiu.

Tauro kalno parko vizualizacija
Tauro kalno parko vizualizacija

Tauro kalno parko ir Liuteronų sodo tvarkymo projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Bendra projekto vertė – 8,225 mln. eurų, iš jų ES lėšos – 5,1 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšos – 450 tūkst. eurų ir savivaldybės biudžeto lėšos – 2,675 mln. eurų.

Numatoma projekto pabaiga, kaip įrašyta teritorijoje stovinčioje informacinėje lentoje, yra 2022 metų liepa.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis