Pristatydamas 2012 m. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų duomenis, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas pabrėžė, kad 15–20 proc. mokinių matematikos, skaitymo ir rašymo rezultatai yra prasti ir kelia grėsmę tolimesniam jų mokymuisi.
„Šiandien svarbu su moksleiviais kalbėti kitaip, nes jie labai pasikeitė. Pasikeitė ir bendrasis ugdymas, kuriame tradicinių faktinių žinių įsisavinimas tampa jau ne toks svarbus, o strateginių žinių svarba auga. Tenka pripažinti, kad geriausios pedagogikos tradicijos aktualios ir šiandien, tačiau prasta klasikinė pedagogika šiandien nebetinka“, – teigė dr. P.Gudynas.
„Karo ir taikos“ jie, ko gero, neskaitys, tačiau jų techniniai įgūdžiai tikrai išlavinti, pavyzdžiui, pirmokui visiškai nesudėtinga savo atostogų įspūdžius pristatyti „Power Point„ skaidrėse.
Pasak renginyje pranešimą skaičiusios Lietuvos Edukologijos universiteto profesorės dr. Palmiros Pečiuliauskienės, vadinamosios „Z“ kartos atstovams, daug laiko praleidžiantiems virtualiame pasaulyje, svarbu patiems įsitraukti į ugdymo procesą, mokytis per praktinį darbą.
„Z“ kartą reikia įvardinti kaip fenomeną – šiandieniniai moksleiviai visiškai kitaip ieško informacijos ir kitaip ją pateikia, apdoroja greičiau, bet mažomis porcijomis. Levo Tolstojaus „Karo ir taikos“ jie, ko gero, neskaitys, tačiau jų techniniai įgūdžiai tikrai išlavinti, pavyzdžiui, pirmokui visiškai nesudėtinga savo atostogų įspūdžius pristatyti „Power Point„ skaidrėse. Be to, ši karta, priešingai nei ankstesnės, moka daryti kelis darbus vienu metu“, – teigė dr. P.Pečiuliauskienė.
Leidyklos „Šviesa“ direktorės Jurgitos Nacevičienės teigimu, tiek moksleivių įgūdžių tyrimų rezultatai, tiek „Z“ kartos išskirtinumas paskatino ieškoti alternatyvų tradiciniams mokymo metodams.
Šių metų balandį buvo pristatyta nauja mokymosi komplektų serija „Atrask“, pritaikyta Vakarų Europos šalyse plačiai naudojamai metodikai – mokymuisi tiriant. Ją taikant mokiniai raginami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, o skatinami mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimų būdus.
„2011 m. tyrimo PISA (Programme for International Student Assessment) duomenimis, Lietuvos mokiniams sunkiausiai sekasi atpažinti problemas, sudėtinga atsakyti į klausimus, kai reikia nurodyti priežastis, susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus, pritaikyti tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis. Tikime, kad kitoks mokymosi procesas padės keisti šią tendenciją ir jauniems žmonėms geriau pritaikyti mokykloje įgytas žinias. Juk ir išėjus iš mokyklos teks panaudoti savo žinias ir įgūdžius sprendžiant konkrečias problemas “, – teigė J.Nacevičienė.
Lietuvos mokiniams sunkiausiai sekasi atpažinti problemas, sudėtinga atsakyti į klausimus, kai reikia nurodyti priežastis, susieti žinias.
Naujosios mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai ir interaktyvi mokytojo knyga, o vadovėlis – tik vienas iš informacijos šaltinių.
Pagal naująją metodiką jau paruošti mokymosi komplektai (istorijos 5 klasei, geografijos 6 klasei ir muzikos 9 klasei), tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą tęsti aukštesnėms klasėms bei pritaikyti kitiems mokomiesiems dalykams.
Forume taip pat buvo diskutuojama apie tai, kaip mokymasis tiriant padeda įtraukti vaikus į mokymosi procesą, kodėl jis veikia ir kaip praktiškai gali pagerinti mokymosi rezultatus.
