Spaudos konferencijoje Vyriausybėje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja mokslininkė Aurelija Žvirblienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Spaudos konferencija iš Vyriausybės:
Spaudimas darbuotojams
16:59
Darbuotojai, pasak Profsąjungų konfederacijos vadovės, patiria spaudimą palikti darbą savo noru.
„Leiskite paklausti, ar tikrai darbuotojai tokiu metu nori išeiti iš darbo savo noru, keisti jį? Tikrai ne. Tai yra vienas iš būdų nemokamai atleisti darbuotoją arba atsikratyti balasto“, – kalbėjo I.Ruginienė.
„Tai yra nesuprantama ir nesolidaru“, – pridūrė ji.
Profesinės sąjungos, pasak I.Ruginienės, reikalavo viešumo ir skaidrumo, kad būtų aišku, kokioms įmonėms bus skirtos subsidijos už prastovas, kokio dydžio, kokie yra įmonių įsipareigojimai, kiek jose darbuotojų.
„Visi šie skaičiai turi būti skaidriai skelbiami, kad kiekvienas pilietis žinotų, kur jo mokesčiai nueina ir kokiam tikslui“, – teigė profsąjungų atstovė.
Seime – pataisos, kurios blogina darbuotojų padėtį?
16:56
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I.Ruginienė spaudos konferencijos metu teigė, kad darbuotojai šiomis dienomis nusivylę, pavargę ir pikti.
„Šita situacija tęsiasi jau antrą mėnesį. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje niekada nebuvo išvystyta tarimosi kultūra. Niekada nebuvo noro kalbėtis su darbuotojais kaip su lygiaverčiais partneriais. Dažniausiai darbuotojai buvo traktuojami kaip darbo įrankiai, ir ši pandeminė krizė tik apnuogino tą tiesą, kuri buvo“, – komentavo ji.
Lietuvoje niekada nebuvo išvystyta tarimosi kultūra.
Tiesa, I.Ruginienė užsiminė, kad yra ir teigiamų pavyzdžių – esą kai kurios įmonės išsprendė daugelį problemų, susitarė dėl karantino sąlygų, pakoregavo kolektyvines sutartis.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė nevengė kritikos politikų iniciatyvoms.
„Dar labiau žemina darbuotojus mūsų politikų iniciatyvos. Jau visi turbūt matėte ir girdėjote apie darbdavių iniciatyvą keisti Darbo kodeksą ir net stabdyti tam tikras jo nuostatas.
Šiandien gavome puikią dovaną iš Liberalų [sąjūdžio] frakcijos, kartu prisidėjo ir konservatoriai, po pateikimo pritarta keisti sumines darbo laiko apskaitos nuostatas. Taip pat buldozeriu stumiamos ir nulinės darbo sutarties įteisinimas Darbo kodekse, kas ne tai, kad nepateisinama, bet iš mūsų kaip profesinių sąjungų traktuojama kaip nusikalstama veikla. Šios pataisos blogina darbuotojų sąlygas ir mums visiškai nesuprantamas politikų noras pasižymėti tokioje šviesoje“, – kalbėjo ji.
Dėl pažeidimų paragino kreiptis į Darbo inspekciją
16:36
L.Kukuraitis sakė sulaukęs signalų, kad darbdaviai darbuotojams skelbia prastovas net jei šie dirba.
„Būtinai kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ir informuokit apie šiuos veiksmus.
Lygiai taip pat, jei darbdaviai verčia susimažinti darbo užmokestį ar išeiti į nemokamas atostogas“, – nurodė jis ir ragino gyventojus nepriimti jokių sprendimų nepasikonsultavus su Darbo inspekcija.
Bendrai šiam laike tiek darbdavius, tiek darbuotojus kviečiame būti nuolatiniame dialoge.
„Bendrai šiam laike tiek darbdavius, tiek darbuotojus kviečiame būti nuolatiniame dialoge, tartis dėl darbo santykių, – kalbėjo ministras. – Tokia yra darbo santykių kultūra, kuri formuojama per susitarimą. Jeigu darbdaviai nori kviesti darbuotojus tam tikram statusui, tai turi būti daroma per darbo tarybas, derinant su profesinėmis sąjungomis, kartu su darbuotojų bendruomene.“
Auga nedarbas
16:23
Nedarbas, pasak L.Kukuraičio, karantino dėl COVID-19 laikotarpiu, augo.
„Nuo karantino laikotarpio pradžios auga registruotas nedarbas – nuo 9,3 proc. išaugo iki 11,1 proc., ir tai sudaro kiek daugiau nei 30 tūkst. užsiregistravusių bedarbių Užimtumo tarnyboje.
Tačiau „Sodros“ fiksuojamas priimtų ir atleistų žmonių skaičius skiriasi – 13 tūkst. daugiau atleidžiama nei priimama per šį laikotarpį. Tai rodo, kad bedarbiais registruojasi ne tik tie, kurie yra atleidžiami kaip darbuotojai iš samdomo darbo, bet ir registruojasi tie, kurie dirba savarankiškai su verslo liudijimu ar vykdydami individualią veiklą. Ar net dalis tų, kurie ir buvo anksčiau bedarbiais, bet šiame laikotarpyje labiau atsirėmė į Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas“, – kalbėjo ministras.
Jis darė prielaidą, kad ateityje nedarbo lygis priklausys nuo verslo ir jam suteiktos valstybės paramos priemonių.
„Jeigu jos suveiks, prognozuojame, kad tada nedarbo augimas iš lėto augs, bet neturėtų pasiekti blogiausių scenarijų, kurie numatyti Lietuvos banko ir kitose prognozėse“, – teigė L.Kukuraitis
Valstybė darbuotojus jau parėmė apie 13,6 mln. eurų
16:17
Užimtumo tarnyba išmokėjo didžiąją dalį išmokų savarankiškai dirbantiems, subsidijų už darbuotojus, kuriems paskelbtos prastovos, įmonės turėtų sulaukti per šią savaitę, pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
„Per Užimtumo tarnybą yra dvi pagrindinės priemonės – išmokos savarankiškai dirbantiems – universali išmoka 257 eurų per mėnesį. Dėl jos šiuo metu yra kreipęsi 58 315 asmenų, ir yra išmokėta 48 633 [išmokų], tai sudaro apie 6,4 mln. eurų. Išmokos atsilieka dvejomis–trimis dienomis, kai žmogus paprašo.
Antroji priemonė – prastovos ir subsidijos už prastovas kompensuojant dalį darbo užmokesčio, kuris yra mokamas esantiems prastovose.
Paskutiniais duomenimis, beveik 10 tūkst. įmonių kreipėsi dėl subsidijų išmokėjimo – 9 992. Tai apima 64 721 darbuotoją. Šiandien jau yra išmokėta 7 012 įmonių dėl 42 340 darbuotojų ir tai sudaro apie 7,2 mln. eurų. Ši priemonė įsibėgėjo per paskutines kelias dienas, nors buvo pradėta mokėti nuo praėjusio ketvirtadienio, tai buvo daryta rankiniu būdu. Tačiau suderinus automatinius pervedimus, jau vakar ir šiandien yra pervedamos didelės sumos“, – dėstė ministras.
„Turim užsibrėžę, kad tie, kurie [subsidijų] yra užsiprašę iki šios dienos, kad būtų išmokama šią savaitę“, – pridūrė jis.
Įmones, kurios darbuotojams paskelbė prastovas, tačiau dėl subsidijų kol kas nesikreipė, socialinės apsaugos ir darbo ministras paragino suskubti ir tai padaryti.
Tam yra paskutinė savaitė iki balandžio mėnesio pabaigos.
„Norim pakviesti įmones ir toliau kreiptis dėl subsidijų. Skaičiuojam, kad apie 50 proc. įmonių, kurios yra paskelbusios prastovas, dar nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų ir tam yra paskutinė savaitė iki balandžio mėnesio pabaigos“, – teigė jis.
Klausiamas, ar nesibaimina, kad dalis darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, vis tiek bus atleisti, L.Kukuraitis atsakė, kad dėl to ir „daroma viskas, kad subsidijos [įmones] pasiektų kuo greičiau“.
„Subsidijų priemonė už prastovas yra visiškai nauja. Jos nebuvo iki kovo 16 dienos. Ir nuo idėjos atsiradimo [...] iki įgyvendinimo tai užtruko daugiau nei mėnesį. Tai labai spartu, kiek įmanoma padaryti“, – teigė L.Kukuraitis.
Jis ragino įmones registruotis, prašyti subsidijų už kovo, balandžio mėnesius.
Už balandį kviečiam kiek galima greičiau suforminti.
„Už balandį kviečiam kiek galima greičiau suforminti, kad jau gegužės pradžioje turėtume prašymus ir galėtume išmokėti kartu su darbuotojų užmokesčiais gegužės pirmoje pusėje“, – tikino ministras.
Lietuvoje karantinas dėl koronaviruso tęsiasi nuo kovo 16 dienos. Jį paskelbus, ribota viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, parduotuvių, prekybos centrų, išskyrus vietas, kur teikiamos maisto prekės, veikla, grožio paslaugų teikimas.
Palaipsniui karantino sąlygos švelninamos, kai kurias veiklas su tam tikromis sąlygomis leidžiama atnaujinti.
