Vabzdžiai, kurių įgėlimas ne tik skausmingas, bet ir gali baigtis staigia alergine reakcija, šiuo metu yra itin suaktyvėję ir dažniau puola žmones. Tai atsitinka, mat vasaros pabaigoje prasideda vabzdžių veisimosi laikotarpis, o praūžusios audros bei stiprūs vėjai išdraskė jų lizdus ir sukėlė įniršį.
„Pastebėjome, kad iškvietimų dėl vapsvų ar širšių per pirmąsias dešimt šių metų rugpjūčio dienų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padvigubėjo. Dabar labiausiai nuo minėtų vabzdžių antplūdžio kenčia Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų gyventojai. Deja, kovodami su piktomis vapsvomis ir širšėmis žmonės vis dar dažnai naudoja netinkamas priemones, kurios gali sukelti dar didesnį vabzdžių susierzinimą, o pasekmės gali būti liūdnos“, – teigia kenkėjų kontrolės įmonės „Dezinfa“ direktorė Margarita Kutkaitė.
Pasak M.Kutkaitės, Lietuvoje žmonės vapsvas ir širšes dažnai gaudo vadinamomis liaudiškomis priemonėmis: į stiklainį įpila vandens, saldžios uogienės arba cukraus. Saldumas vapsvas ir širšes privilioja ir jos sukrinta į vandenį, tačiau neretai tokia gaudyklė paliekama be priežiūros – tuomet ją į rankas gali paimti, pavyzdžiui, mažas vaikas.
Dar viena klaida, kovojant su minėtais vabzdžiais, – bandymai naudoti uodus atbaidančius purškalus, kurie visiškai neveikia nei vapsvų, nei širšių. Efektyviausia priemonė naikinti vapsvas ir širšes yra specialiai tam skirtos medžiagos, t. y. insekticidai.
„Neretai į mūsų bendrovę kreipiasi gyventojai, kurie iš pradžių patys nesėkmingai bandė išnaikinti suirzusias vapsvas ir širšes. Dalis šių vabzdžių lizdus susisuka labai aukštai: namų palėpėse, už stogo kampo ar medžiuose, pro kuriuos vaikščioja daug žmonių. Neįgudęs gaudytojas gali ne tik dar labiau supykdyti vapsvas ir širšes, kurios gali įgelti, bet ir susižeisti netyčia nukritęs iš aukštai“, – teigia kenkėjų kontrolės įmonės „Dezinfa“ direktorė.
Specialistė pataria, kad norint išvengti vapsvų ir širšių įkandimų reikia nevaikščioti basomis per žolę, kur dalis šių vabzdžių suka lizdus, nejudinti medžiuose, inkiluose, namų palėpėse įkurtų lizdų, nevartoti ypač vabzdžius viliojančių kvepalų ar stiprų kvapą skleidžiančių higienos priemonių, nevalgyti atvirose vietose, negerti saldžių gaiviųjų ar alkoholinių gėrimų ir nepalikti atvirų tarų su gėrimais. Taip pat nevilkėti ryškių, gėlėtų drabužių, o langus ar duris užsandarinti tinkleliais. Per karščius minėtų vabzdžių įkandimams alergiškiems žmonėms patartina vengti aktyvaus fizinio darbo.
Įgėlus vabzdžiui, būtina stebėti organizmo reakciją, tačiau nereikia iškart pulti į paniką. Įkandimams alergiški žmonės turėtų nuolat nešiotis adrenalino ampulę. Ją reikėtų susileisti vabzdžiui įkandus. Pirmiausia reikia ištraukti geluonį, jei įgėlė bitė (vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, todėl gali gelti pakartotinai), patartina nusimauti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką) ir dezinfekuoti įgėlimo vietą. Būtina ant įgėlimo vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu alerginė reakcija nepraeina, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
