Preliminarios audito išvados visuomenei jau buvo pristatytos pernai lapkritį. Tuomet paskelbta, kad nuo 2015 iki 2017 m. birželio pabaigos įstaiga galimai iššvaistė 708 tūkst. eurų. Informacija apie tai perduota prokurorams.
Tada daugiausia dėmesio skirta schemoms, kai valstybės pinigai galimai buvo grobstomi per nesuvalgyto maisto atliekų išvežimą.
Taip pat užsiminta apie galimai neteisėtai pratęstą pataisos namų parduotuvės nuomos sutartį bei įstaigoje įsigalėjusį nepotizmą.
Dabar Teisingumo ministerija pateikia naujų duomenų apie Pravieniškių pataisos namuose vykusius įstatymų pažeidimus.
Kur dūrė, ten pažeidimai
Auditą atlikęs Teisingumo ministerijos centralizuotas vidaus audito skyrius Pravieniškių pataisos namų vykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus vertino atrankos būdu. Tai reiškia, kad buvo tikrinti ne visi, o pasirinkti viešieji pirkimai. Tačiau aiškėja, kad auditoriams po ranka pasitaikė visa krūva pirkimų, kurie vykdyti atmestinai arba pažeidžiant įstatymus.
Auditoriai nustatė, kad iki 2017 m. balandžio mėn. pataisos namuose išvis nebuvo paskirtų atsakingų asmenų už mažos vertės viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą ir pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę.
Todėl pirkimai vykdyti padrikai ir iš anksto neplanuojant arba planus keičiant tada, kai ką nors įsigyti nutardavo institucijos vadovybė.
Preliminarioje audito išvadoje, kurią gavo 15min, teigiama, kad Pravieniškių pataisos namai 2015 m. pirkimų planą keitė 19 kartų, 2016 m. – 30 kartų, 2017 m.-aiais – 11 kartų.
Taip pat nustatyta atvejų, kai buvo vykdomi išvis iš anksto nesuplanuoti viešieji pirkimai.
Darbai skirtingi – laimėtojai tie patys
Auditoriai tikrino keletą vykdytų statybos ir remonto darbų paslaugų pirkimų. Visi tirti remonto darbų pirkimai buvo atlikti mažos vertės pirkimų būdu, tiekėjus apklausiant Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pirkimus atliko Pravieniškių pataisos namų viešųjų pirkimų komisija.
Visus remonto darbų pirkimus laimėjo dvi bendrovės, kurios priklauso tiems patiems dalininkams.
Nustatyta, kad kai kuriuose vykdytuose viešuosiuose pirkimuose pataisos namai pirko katę maiše. Tai yra pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti reikalavimai perkamiems darbams, nenurodyti numatomų įsigyti darbų kiekiai, darbų vykdymo metu naudojamoms medžiagoms nekeliami reikalavimai. Be to, nepaisant, ar norėjo lopyti stogus, ar keisti langus, Pravieniškių pataisos namai konkursuose kvietė dalyvauti tuos pačius tiekėjus.
Tai įmonės „Kaunesta“, „Ekodora“, „Argensta“,„Avona“, „Social Solutions“ ir „Adeira“.
„Visus remonto darbų pirkimus laimėjo dvi bendrovės, kurios priklauso tiems patiems dalininkams“, – nurodo auditoriai.
„4/5 nurodytų pirkimų laimėjo „Kaunesta“, o 1/5 – „Social Solutions“. Šių bendrovių dalininkai galimai yra susiję. Inesa Kinderevičienė nuo 2017-01-24 yra vienintelė „Social Solutions“ akcininkė, iki tol jai priklausė 20 vardinių paprastųjų akcijų, kitos akcijos priklausė Einarui Kinderevičiui. Inesa Kinderevičienė yra ir įmonės „Kaunesta“ akcininkė, jai priklauso 49 proc. (5390 vnt.) vardinių paprastųjų šios bendrovės akcijų, kita akcijų dalis – 51 proc. – priklauso Einarui Kinderevičiui. Dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose Inesa Kinderevičienė atstovauja įmonei „Social Solutions“ (yra šios bendrovės direktorė), kuri yra ir „Kaunestos“ marketingo direktorė, o „Kaunestai“ atstovauja direktorius Einaras Kinderevičius“, – nurodoma audito išvadų projekte.
Auditoriai akcentuoja, kad nenumačius tikslių pirkimų apimčių ir nekeliant reikalavimų medžiagų kokybei praktiškai neįmanoma kontroliuoti, ar darbai atlikti tinkamai ir yra verti sumokėtų pinigų.
Panaši situacija susiklostė Pravieniškių pataisos namams nutarus pakeisti langus 2-ojo sektoriaus valgykloje. Kalėjimų departamentas rašte nurodė, kad tam numatoma skirti 58 tūkst. eurų.
Auditoriai nustatė, kad keičiant plastikinius langus pataisos namai visuomet kreipėsi į įmonę „Eirigita“. Kiti apklausos dalyviai buvo pasirenkami keistai, nes neužsiėmė langų keitimu ar net buvo likviduojami. Pataisos namai nesidomėjo ir aplinkybėmis, dėl kurių vienas tiekėjas pateikdavo net trečdaliu mažesnę kainą nei likusieji, nors įstatymai tokiais atvejais įsipareigoja pareikalauti pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis būtų nepateikęs tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą atmesti.
Negana to, nustatyta, kad plastikiniai langai, jų montavimo darbai, montavimo medžiagos ir komplektuojančios detalės buvo apmokamos iš socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų, nors jas draudžiama naudoti statinių būklei gerinti.
Nenuostabu, kad tiksliai nenurodę, ką perkantys, pataisos namai kartais smarkiai permokėdavo. Štai už langus pataisos namai buvo numatę mokėti 10,7 tūkst. eurų. Tačiau vidaus audito metu nustatyta, kad sumokėjo 19,7 tūkst. eurų – 9056,34 eurų arba 84,7 proc. daugiau nei numatyta sutartyje.
Direktoriaus pavaduotojas vadovo neklausė
Grubų pažeidimą auditoriai nustatė patikrinę vandentiekio trasos remonto darbų pirkimą, kurį vykdė įmonė „Vilungės statyba“. Šiuo atveju už tą patį darbą, pataisos namų direktoriaus Raimundo Grabliausko iniciatyva ir neklausant tiesioginio vadovo Virginijaus Ceslevičiaus, norėta sumokėti du kartus.
Nors sutartyje buvo numatyta, kad įmonė pati savo sąskaita atliks papildomus darbus, jei tokių atsiras, „Vilungės statyba“ pareikalavo pataisos namų pratęsti sutartį ir sumokėti už papildomus darbus.
Pataisos namų vadovas V.Ceslevičius kategoriškai su tuo nesutiko, tačiau jo pavaduotojas R.Grabliauskas vis tiek kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, kurių vertė 2,4 tūkst. eurų ir įtraukė Vandentiekio trasos 3-io sektoriaus įrengimo papildomus darbus į pirkimų planą.
Šis pirkimas nutrauktas laikinuoju pataisos namų vadovu tapus Česlovui Jociui. 15min žiniomis, Č.Jocius dėl šios istorijos buvo pasiūlęs pavaduotojui R.Grabliauskui išeiti iš darbo pačiam, tačiau tuomet jis staiga susirgo ir pasveiko tik tada, kai Pravieniškes paliko Č.Jocius.
Remontavo ne savo kelią
Dar vienas auditorių atradimas – tai Pravieniškių pataisos namų organizuotas kelio remonto darbų pirkimas. Šiuo atveju pataisos namai buvo užsibrėžę išleisti 60 tūkst. eurų, tačiau nė vienas iš trijų konkurso dalyvių tokios kainos nepasiūlė.
„Autokausta“ pateikė pasiūlymą, kurio vertė – 70 tūkst. eurų, „Kauno tiltai“ darbus siūlė atlikti už 82 tūkst. „Helanas“ – už 84 tūkst. eurų.
Auditorių vertinimu, pagal įstatymus, pataisos namų Viešųjų pirkimų komisija turėjo atmesti visų dalyvių pasiūlymus, kadangi buvo pasiūlytos per didelės kainos, tačiau sutartis buvo pasirašyta. Remonto darbų specifikacijoje nurodyta, kad bus atliekamas 1-o, 2-o ir 3-o sektoriaus kelio dangos remontas. Numatyta remontuoti 2181 kv/m ploto kelio dangos, iš jų: 220 kv/m 1-o sektoriaus, 500 kv/m 2-o sektoriaus ir 1461 kv/m 3-o sektoriaus kelio dangos ploto.
Vidaus audito metu nustatyta, kad dalis kelio, kuris buvo remontuojamas, net nėra Pravieniškių pataisos namų valdomas turtas, t. y. dalis valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota kito juridinio asmens – Kaišiadorių r. savivaldybės – valdomo turto remontui. Atitinkamai už 220 kv/m 1-o sektoriaus ir 1461 kv/m 3-o sektoriaus kelio dangos ploto remonto darbus neteisėtai buvo panaudota beveik 53 tūkst eurų valstybės biudžeto lėšų.
Be to, faktiškai buvo suremontuota apie 220,19 kv/m kelio asfaltuotos dangos, o tai sudaro tik 44,04 proc. dokumentuose užfiksuotų atliktų darbų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad už 2-o sektoriaus kelio dangos remonto darbus nepagrįstai buvo panaudota beveik 10 tūkst. eurų, o pataisos namai „Autokaustai“ sumokėjo už neatliktus darbus.
Siekiant įvertinti remonto darbų kainos pagrįstumą auditoriai kreipėsi į Kelių ir transporto tyrimo institutą ir paprašė apskaičiuoti galimą asfaltuotos dangos remonto darbų kainą. Institutas suskaičiavo, kad vietoje 70 tūkst. eurų Pravieniškių pataisos namai turėjo sumokėti apie 6 tūkst. eurų.
„Konstatuotina, kad veiksmais, turinčiais apsimestinio sandorio požymių, valstybės biudžetui galėjo būti padaryta 64 tūkst. eurų žala“, – teigiama audito išvadoje.
Dėl šio pirkimo vykdymo teisingumo ministerijos auditoriai siūlo duomenis perduoti teisėsaugos institucijoms.
Didžiausia žala – per neteisėtą nuomą
Auditoriai vertino ne tik pataisos namų pirkimus, bet ir tris įstaigos vykdytus nuomos konkursus. vertintos trys turto nuomos sutartis. Apie pataisos namų valgyklos ir parduotuvės nuomą dalis informacijos jau skelbta. Dar lapkritį pranešta, kad nuomodami valstybės turtą Pravieniškių pataisos namai galimai iššvaistė 708 tūkst. eurų. Informacija apie tai perduota prokurorams.
Konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų teritorijoje pastatytas nelegalus statinys, kuriuo komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudojasi privatus juridinis asmuo.
Išsamiame audite, preliminariais duomenimis, atskleidžiamos konkrečios schemos, kaip buvo išnuomojama mažiau ploto, nei iš tiesų naudojo nuomininkai.
Štai pataisos namų parduotuvę nuomojanti įmonė „Pontem“ faktiškai naudojasi apie 25,16 kv/m didesnėmis patalpomis ir atitinkamai už patalpų nuomą kas mėnesį moka 8 tūkst. eurų mažiau, nei turėtų.
Be to, nustatyta, kad praėjimui į neteisėtai „Pontem“ naudojamas patalpas galimai neteisėtai yra išgriauta pastato lauko siena ir suformuota durų anga.
„Konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų teritorijoje pastatytas nelegalus statinys, kuriuo komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudojasi privatus juridinis asmuo. Šie faktai pagrindžia išvadą, kad Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos turtas valdomas neracionaliai, neefektyviai ir neteisėtai, o dėl netinkamo pareigų atlikimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi valstybės biudžetui per 30 mėnesių padaryta 254 tūkst. eurų dydžio žala“, – skaičiuoja auditoriai.
Auditorių nuomone, dėl to atsakomybė turėtų kristi įstaigos vadovui V.Ceslevičiui.
Panašiai pataisos namai nuomojo ir valgyklos patalpas. Nuomos konkurse dalyvavo du subjektai: įmonės „Niklita“ ir „Investa plius“. Vidaus audito metu nustatyta, kad vienas iš konkurso dalyvių – „Investa plius“ net neteikia viešųjų maitinimo paslaugų, o užsiima tekstilės ir kailių gaminių skalbimo bei valymo paslaugomis. Tačiau, nepaisant to, iš konkurso įmonė nebuvo eliminuota.
Vis dėlto konkursą laimėjo „Niklita“, pasiūliusi didžiausią nuompinigių dydį (273,79 Eur/mėn).
Tačiau įmonė nuomos mokestį mokėti vėlavo, naudojosi didesniu plotu, nei buvo numatyta, ir nesulaukė jokios kontrolės, tvirtina auditoriai konstatuodami, kad pataisos namai faktiškai visą sutarties galiojimo laikotarpį kreditavo įmonės „Niklita“ komercinę veiklą.
Pažeidimai nustatyti ir pataisos namams nuomojant katilinės patalpas. Turto nuomos konkurse dalyvavo vienas dalyvis – įmonė „Vipita“. Auditoriai nustatė, kad šios įmonės komercinė veikla taip pat buvo kredituojama.
Kainas pūtė direktoriaus pavaduotojo uošvio darbovietė
Auditoriai aptiko ir dar vieną siūlo galą. Dar lapkritį paskelbę, kad Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius pavertė įstaigą šeimos ranga.
Preliminariose audito išvadose teigiama, kad A.Stankevičius deklaravo ne visus ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis ir galimą interesų konfliktą bei dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus jų atžvilgiu, t. y. galimai pažeidė prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
A.Stankevičius pastaruoju metu buvo deklaravęs ryšius su penkiais pataisos namų darbuotojais, nors išvis su pavaduotoju susijusių asmenų auditoriai suskaičiavo trylika. Kai kuriems iš jų pats A.Stankevičius yra skyręs priedus prie algų.
Negana to, A. Stankevičius sugebėjo padėti ir giminaičių, kurie pataisos namuose nedirba, darbovietėms. Tai paaiškėjo auditoriams patikrinus, kodėl ir kaip pataisos namai organizuoja geriamojo vandens ir šilumos energijos gamybą ir tiekimą Pravieniškių kaimo vartotojams.
Nors ši veikla niekaip nesusijusi su pataisos namų funkcijomis, šios paslaugos tiekimu įstaigoje rūpinasi net 21 darbuotojas, kurių darbo užmokesčiui kasmet vidutiniškai yra panaudojama apie 151 tūkst. eurų.
Taip pat nustatyta, kad Pravieniškių atviroji kolonija vykdydama šią funkciją kasmet patiria apie 463 tūkst. eurų daugiau išlaidų, nei gauna pajamų.
Šioje istorijoje taip pat matyti pataisos namų direktoriaus A.Stankevičiaus giminių pėdos. 2016-aisiais pataisos namai šilumos energiją ėmė pirkti iš nepriklausomo šilumos gamintojo įmonės „Prasila“, kurioje direktoriaus pavaduotoju dirba A.Stankevičiaus uošvis Alfredas Drazdys.
Tiek „Mūsų amatai“, tiek Kalėjimų departamentas informavo, kad šio nuomos konkurso dokumentų byla yra dingusi.
Tuomet pataisos namų išlaidos komunalinio ūkio išlaikymui iškart išaugo apie 41,5 proc., o kaina vartotojui už šilumos energijos megavatvalandę išaugo apie 14 proc.
A.Stankevičius ne tik nenusišalino nuo su uošvio darboviete susijusių klausimų, bet ir pats pasirašinėjo jos išrašytas sąskaitas.
O „Prasila“ Pravieniškių pataisos namuose jau nuo seno buvo įleidusi šaknis. Dar 2012 m.Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų (nuo 2014 m. gegužės 23 d. – Valstybės įmonė „Mūsų amatai“) „Prasilai“ išsinuomojo pastatą – gatavos produkcijos sandėlį, esantį Šv. Florijono g. 6, Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone.
Nuomos konkurso dokumentų auditoriams išvis nepavyko aptikti. Tiek „Mūsų amatai“, tiek Kalėjimų departamentas informavo, kad šio nuomos konkurso dokumentų byla yra dingusi.
Tačiau auditoriams pavyko nustatyti, kad dar 2013 m. Kalėjimų departamentas nustatė, jog nuomos konkursas buvo neteisėtas ir nuomos sutartis turi būti nutraukta, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.
„Prasila“ ne tik nebuvo iškraustyta, bet net gavo leidimus produkcijos sandėlį rekonstruoti. Pataisos namų direktorius V.Ceslevičius davė sutikimą „Prasilai“ tiesti šilumos tinklus, kuriais prisijungta prie pataisos namų valdomos katilinės sistemos, dalį jų klojant ant esamų estakadų, pakeičiant nebenaudojamus garo vamzdynus. Taip pat buvo duotas sutikimas tiesti elektros kabelį į „Prasilos“ nuomojamą žemės sklypą. Būtent taip „Prasila“ tapo nepriklausomu šilumos gamintoju, o vėliau ėmė pardavinėti šilumą patiems pataisos namams.
