Kaip beveik prieš du mėnesius išaiškino 15min tyrimas, T.Laduko žmonai ir jos giminaičiams pernai pavasarį atkurta nuosavybės teisė į sklypą Laisvės pr. 26, prie „Sodros“. Žemę vieno NŽT vadovų artimieji įgijo padedami pačios NŽT, kuri ir išprašė sostinės savivaldybės, kad nuosavybės atkūrimo procedūrai būtų išskirtas būtent šis sklypas.
T.Laduko šeima per keletą mėnesių sklypą suskubo parduoti ir iš to uždirbo gražaus pinigo. Tačiau šiuos pinigus teks grąžinti valstybei, jei teismas palaikys Generalinės prokuratūros pretenzijas.
Būsimam prekybos centrui pavojaus nėra
Sklypą T.Laduko artimieji pernai rugsėjį pardavė bendrovei „Vakarų Vilniaus projektai“. Ji čia planuoja statyti naują „Maximą“.
Po 15min publikacijos, į prokurorus dėl galimai neteisėtai užvaldytos žemės kreipėsi Seimo narė Agnė Bilotaitė. Prokurorai jos poziciją palaiko.
„Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas išnagrinėjus Generalinėje prokuratūroje gautą Lietuvos Respublikos Seimo narės Agnės Bilotaitės pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo prašyta įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo T. Laduko žmonos ir jos artimųjų įsigyto žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 26, Vilniuje, teisėtumą.
Prokuratūros vertinimu, gauti duomenys rodo, kad pareiškime teismui nurodytiems asmenims nauji žemės sklypai negalėjo būti siūlomi ir perduodami“, – 15min teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokurorai inicijuoja restitucijos procesą. Paprastai tariant, restitucija – tai sprendimų ir sandorių panaikinimas, atkuriant ankstesnę padėtį. Tačiau sklypą įgijusi bendrovė „Vakarų Vilniaus projektai“ nenukentės, mat prokurorai neturi pagrindo manyti, kad verslininkai žinojo apie galimai neteisėta žemės užvaldymo būdą.
„Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, įsigijęs iš minėtų asmenų žemės sklypą, laikytinas sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra, nenustatyta (…), darytina išvada, kad ginčijamo žemės sklypo restitucija natūra negalima“, – konstatuoja E.Martinonienė.
Teks atsisveikinti ir su kėde, ir su pinigais?
Praėjusią savaitę skelbėme, jog Žemės ūkio ministerijos vadovybė ketina atsisveikinti su T.Laduku – NŽT direktoriaus pavaduotojas kėdę atlaisvinti turėtų artimiausiomis savaitėmis. Ministerija neslepia, kad galimai neskaidriai užvaldyta žemė – vienas iš tokio sprendimo motyvų.
Dabar panašu, kad NŽT direktoriaus pavaduotojui teks atsisveikinti ne tik su kėde, bet ir su pinigais, kuriuos jo artimieji gavo už sklypo pardavimą. Mat būtent taip, nesant galimybės valstybei sugrąžinti pačios žemės, prokurorai ketina vykdyti restitucijos procesą.
„Tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais“, – sakė E.Martinonienė.
Pasak jos, Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti pernai NŽT priimtus sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo T.Laduko artimiesiems. Iš keturių asmenų, įskaitant T.Laduko žmoną, taip pat prašoma priteisti 608 tūkst. eurų – tiek įvertinta nauda, gauta iš sklypo pardavimo.
T.Ladukas iš pradžių nuslėpė šį sandorį, nors privalėjo deklaruoti savo sutuoktinės pajamas, gautas iš stambaus žemės sandorio. NŽT direktoriaus pavaduotojas vėliau deklaravo, jog jo žmona iš savo sklypo dalies pardavimo uždirbo 150 tūkst. eurų.
