Šeštadienio rytą Danės pakrantėje stoviniavo būrelis žmonių, kurie tikėjosi iš laivo įsigyti šviežios žuvies. Tačiau jie liko nieko nepešę - po vėjuotos savaitės, kai laiveliai taip ir neišplaukė iš uosto, žvejai neturėjo ko pasiūlyti pirkėjams.
„Menkas šiandien pasirinkimas“, - pečiais gūžčiojo pirkėjai prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ , kur jau kelinta savaitė greta ūkininkų siūlomų mėsos, pieno produktų ir kepinių prekiaujama ir šviežia žuvimi.
Šeštadienį, apie 10.30 val., prekybininkai čia teturėjo vos kelias vėgėles. „Žvejai planuoja išplaukti į žvejybą antradienį, tad gal ketvirtadienį bus daugiau žuvies. Žmonės perka viską, o labiausiai paklausios menkės ir plekšnės“, - aiškino pardavėjas.
Prekybininkas prisiminė, kad prieš porą savaičių pajuto tikrą pirkėjų antplūdį, tuomet vienu metu suskaičiuota, kad eilėje pie žuvies stovi bemaž pusšimtis žmonių.
Prekiauti žuvimi prie „Maximos“ tinklo parduotuvių pradėta vos prieš kelias savaites, tačiau žinia apie tai netruko išplisti. Šiuo metu šviežios žuvies gali įsigyti ne tik klaipėdiečiai, bet ir kauniečiai, vilniečiai.
 |
| Aurelijos Kripaitės nuotr./Žuvų prekeiviai prie prekybos tinklų neužsibūna. Šeštadienį apie 10.30 val. čia prekiauta vėgėlėmis. |
Anot bendrovės „Maxima LT“ atstovės spaudai Renatos Saulytės, jau pirmoji prekybos žuvimi diena Vilniuje sulaukė didelio susidomėjimo. „Žmonėms norisi žuvies ir dar iš pirmų rankų, kai galima iš tiesų įsigyti pigiau. Deja, kokios žuvies bus ir ar išvis, keblu numatyti“, - sakė ji. Anot bendrovės atstovės, vilniečiai nuo prekystalių itin aktyviai šlavė menkes.
Nori ir Plungė, ir Mažeikiai
„Žuvies pardavimas vyksta tada, kai jos yra. O jos yra, kai padeda Dievas ir oras, žinoma, tai dar priklauso ir nuo kvotų, o jos šiemet jau eina į pabaigą. Greitai pasieksime nulį, todėl visą prekybą planuojame kitiems metams“, - „15min” sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Jis pasakojo kone kasdien sulaukiantis sveikinimų su nauja iniciatyvą. Šviežios žuvies savo miestuose pageidauja ir plungiškiai, ir mažeikiškiai. Šiuose Žemaitijos miestuose netrukus taip pat atsiras galimybė bent kartą per savaitę įsigyti laimikio tiesiai iš žvejų.
Kitąmet, kai žvejybos kvotos bus didesnės, tikimasi, pasiekti dar daugiau miestų ir žuvies pasiūlyti kur kas dažniau.
„Mūsų galimybės kol kas menkos: neturime išvystytos logistikos, transportą tenka nuomoti, nes patiems išsinuomoti būtų pernelyg brangu, - pripažino A.Bargaila, - Tikimės ir šį klausimą išspręsti“.
Neliko perpardavinėtojų
Panaikinus reikalavimą didžiąją dalį sugautos žuvies parduoti aukcione ir nebelikus tarpininkų, žvejams buvo atvertas kelias tiesiai pas pirkėjus.
Kaip pavyzdį A.Bargaila pateikė menkes: turguje jų kilogramas kainuodavo 10 litų, o žvejams iš to likdavo vos 3 litai. Be to, iki šiol įsigyti Lietuvos pakrantėse sugautos žuvies būdavę keblu – didžioji dalis buvo eksportuojama, o patys lietuviai į stalą tiekė iš kitų šalių atgabentą žuvį. „Prekiauti žuvimi gali įmonė, kuri turi priėmusį prekeivį. Kitaip tariant, pati įmonė turi tiesiogiai prekiauti. Jei tai bus daroma per tarpininkus, įmonė bus pašalinama iš sistemos“, - aiškino pašnekovas.
Anot Žuvininkystės produktų aukciono vadovo Vaidučio Marcinkėno, įmonė pajuto žvejų konkurenciją, bet ne žymią: žvejų įmonės tiesiogiai gyventojams pardavė apie 9 tonas žuvies, kai aukcionas - 1,5 tūkst. tonų. „Esame lietuviai ir norime įsigyti žuvies pigiau“, - tiesioginės prekybos populiarumą aiškino jis.
Turgavietei - sunkesni laikai
Turguje žuvimi prekiaujantys žmonės prekybą Danės krantinėje ar prie prekybos centrų vertina skeptiškai. „Kiek mums reikia parduoti, kad nors kažką uždirbtume?Paskaičiavome, kad faktiškai tris mėnesio savaites dirbame, kad sumokėtume turgaus mokesčius, sveikatos draudimą, „Sodrai“, apmokėtume verslo liudijimą. Ir tik ketvirtąją savaitę galbūt pavyksta kažką uždirbti. O žvejai už tokią prekybą nemoka nieko“, - piktinosi Senajame turguje dirbanti Marija Pozniakienė.
Moteris įsitikinusi, kad sudaromos negarbingos konkurencijos sąlygos. Esą kiekvienas turėtų dirbti savo darbą: žvejai žvejoti, prekeiviai rūpintis prekyba.
Sunkmetis ir dar labiau sustiprėjusi konkurencija apsunkino turgaus prekeivių padėtį. Anot M.Pozniakienės, žuvų kainos turgavietėje nėra didesnės, nei naujosiose prekybos vietose, o kai kur esą, net žemesnės. Moteris mano, kad žmonės tiesiog susigundo naujove ir nepasižiūri, jog į namus nešasi kilogramą menkių už septynis litus, tačiau su galvomis, kai už tokią pat kainą turguje būtų galima nusipirkti jau sutvarkytos žuvies.
